Vasario 6-ąją startavo linija, skirta pranešti apie narkotikų platintojus. Kiek žmonių jau kreipėsi ir kokio dydžio tai problema, papasakojo Policijos departamento atstovas Mindaugas Akelaitis.

– Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kokio dydžio yra narkotikų platintojų problema?

– Narkotikų platintojų yra daugiau negu šimtai, tai būtų tūkstančiai. Reikia turėti omenyje, kad narkotikų platinimas – paslėptas nusikaltimas. Jis išaiškinimas tik tada, kada policija imasi aktyvių veiksmų ir nustato įtariamuosius. Tam tikra vadinamų latentinių nusikaltimų dalis slepiasi kažkur pakraščiuose. Apie tokius nusikaltimus ir prašome visuomenės pranešti, informuoti apie galimus platintojus ar asmenis, disponuojančius narkotinėmis medžiagomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Linija startavo vasario 6 d. Kiek skambučių esate sulaukę šiuo metu?

– Į liniją jau paskambino daugiau nei 120 žmonių. Atlikus pirminį įvertinimą, galima teigti, kad apie 50 informacijos atvejų yra naudingi, vertingi ir buvo perduoti tolimesniam tikrinimui.

–  Ką paskambinus būtina pasakyti? Kokia informacija jums būtų naudinga?

– Nėra griežtų taisyklių, kokia informacija gali būti naudinga. Noriu aiškiai pabrėžti, kad buvo ir toks atvejis, kai žmogus pranešė informaciją, ją pasitikrinome ir dėl to paties asmens jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl naujo tyrimo nepradėjome, o galėjome nauja informacija papildyti jau esamą. Lygiai taip pat ta informacija gali būti kaupiama iki kol ją galėsime realizuoti ir imtis aktyvių veiksmų, kada asmuo yra sulaikomas ir ta nusikalstama veika įrodinėjama.

– Ar pranešėjas savo akimis turi matyti narkotikų platinimo procesą? Ar užtenka pasakyti, kad įtaria?

– Dažniausiai tokioje informacijoje būna per mažai konkretumo. Policijos darbuotojai, kurie atsiliepia telefonu, turi specialų klausimyną. Pagal tą klausimyną jie užduoda kontrolinius klausimus, siekdami išsiaiškinti tikslias aplinkybes. Tai reiškia, konkrečią informaciją – asmenį, situaciją, transporto priemonę, tikslų laiką ir vietą, kada platintojai renkasi, iš ko policija galėtų padaryti išvadas ir realizuoti tą informaciją.

–  Kaip užtikrinate anonimiškumą?

– Galiu patvirtinti, kad mes sudarome visas sąlygas anonimiškumui. Asmens yra paklausiama, ar sutinka prisistatyti, ar nesutinka. Jeigu nesutinka, mes vis tiek priimame suteiktą informaciją. Mums tinka bet kuris variantas – tiek siekis likti anonimišku, tiek noras padėti policijai ir daugiau.

Reikia turėti omenyje, kad narkotikų platinimas – paslėptas nusikaltimas.

– Kaip manote, ar gali būti melagingų skambučių?

– Policija per metus telefonu 112 sulaukia arti 1 mln. skambučių ir pranešimų. Ikiteisminių tyrimų yra skaičiuojama dešimtimis tūkstančių. Gali atrodyti, kad visi kiti skambučiai buvo beprasmiai. Ne, jie visi reikalavo pagalbos, patikrinimo. Todėl ir kalbant apie šią liniją nemanome, kad mums žmonės praneš kažką blogo. 

– Kokios dažniausios narkotikų platinimo vietos? Kalbama, kad dabar net ir prie mokyklų mokiniams dalija narkotikus?

– Na taip, aš policijoje tarnauju daugiau nei 20 metų. Stereotipas, kad narkotikus platina prie mokyklų, buvo ir tais laikais, bet to negalima paneigti. Iš tikrųjų negaliu kalbėti apie vieną kažkokį veikimo metodą – matosi, kad į mūsų gyvenimą skverbiasi informacinės technologijos ir tam tikros platinimų apraiškos. Ne paslaptis, kad yra tokių būdų, kuomet dėl narkotikų sutariama internete. Būna pervedami pinigai ir nusiunčiama atsiėmimo lokacija. Platintojai stengiasi kuo labiau maskuotis, o mūsų tikslas – juos išaiškinti ir sustabdyti. Svarbiausia, kad jie neįtrauktų naujų žmonių į vartojimą ir priklausomybę, o tie žmonės jau šiandien ieškotų pagalbos ir bandytų ta priklausomybe atsikratyti.