– Ar dar egzistuoja apgavystės, ar auga skaičius?

– Apgavysčių skaičius niekur nedingsta. Sukčiai nuolatos ieško naujų formų, būdų, kaip apgauti, išvilioti pinigų. Pastaruoju metu pastebime, kad sukčiai įsisuko į pardavimų ir skelbimų portalus. Jie apsimeta potencialiais pirkėjais ir, suradę juos dominančią prekę, kreipiasi į pardavėją, siūlo prekę atvežti nemokamai. Būna sukurta svetainė, kuri primena siuntų tarnybos puslapį, žmogus ten patenka, nieko neįtardamas suveda savo duomenis ir informacija nukeliauja į blogas rankas. Taip sukčiai gali leisti pinigus kur panorėję.

– Kitaip tariant, žmonės atskleidžia savo kortelių duomenis?

– Taip. Jie atskleidžia savo kortelės numerį, vardą ir pavardę, neretai ir sąskaitos likutį. Kita vertus, sukčiai sako, kad reikia ką nors patvirtinti, atsiunčia SMS pranešimą ir žmogus, nežiūrėdamas ką tvirtina, atiduoda kortelę į sukčių rankas. Tai būdas išgauti žmogaus kortelės duomenis.

– Kaip atskirti, kad tai pinklės?

– Pagrindinė taisyklė – jeigu norite surinkti kurjerių tarnybos svetainę, surinkite patys, nespauskite jokių aktyvių nuorodų, kurias jums siunčia pirkėjai. Darykite tai, ką suprantate, darote visada. Antra, jei norite gauti apmokėjimą už parduodamą prekę, tam niekada nereikia kortelės numerio. Tam reikia sąskaitos numerio. Jį galite suteikti, jums perves pinigėlius ir gausite atsiskaitymą. Kortelės numerį pasilaikykite sau – tai jūsų asmeninė informacija, kurios niekam suteikti nereikia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dar vienas iš populiarių būdų – gaunamos fiktyvios žinutės iš bankų.

– Taip. Šis būdas niekaip nenuslopsta. Matome vis pasikartojančias bangas. Reikia žmonėms žinoti, kad bankas niekada nesiunčia jokių pranešimų, prašydamas asmeninės informacijos ar patvirtinti e. banko kodą. Jei gavote aktyvią nuorodą, paskambinkite į savo banką ir pasidomėkite, ar tikrai tai siuntė bankas. Dažniausiai tai būna sukčiai.

– Nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Bankas nesiunčia jokių žinučių apie turimas pinigų sumas?

– Sukčių tikslas – patraukti dėmesį. Jie tai daro įvairias būdais: laimėjote loterijoje, gavote palikimą. Jus privilioja, suteikiate savo duomenis ir galite patirti nuostolių.

– Sakėte, kad tikslios statistikos neturite, bet gal žinote, kiek procentų žmonių užkimba už tokių pinklių?

– Tikslios sumos įvardyti negalėčiau. Bet, kalbant apie mokėjimo korteles, pirmąjį šių metų ketvirtį bankas gavo 1,8 tūkst. prašymų ištirti neautorizuotas arba ginčytinas operacijas.

– Parduodant prekes taip pat galima pakliūti į sukčių rankas?

– Žmonės yra be galo patiklūs ir spaudžia netgi jei neautorizuoja jokių mokėjimų. Nieko nedarant, kai gauna SMART ID kodo patvirtinimą, – jį patvirtina. Reikia atsargumo, budrumo. Jau geriau kažko nepadaryti, nei padaryti greitai ir gailėtis.