Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas  Sigitas Mikėnas.

– Paskutiniu metu internetinėje erdvėje matome siūlymų ir skelbimų padovanoti, parduoti laukinį gyvūną. Ar dažni tokie skelbimai?

– Tokių skelbimų pastebime jau eilę metų. Kadangi socialiniai tinklai populiarėja, o visuomenė aktyvi, stebi tuos socialinius tinklus, tai pastebimas tų skelbimų skaičiaus didėjimas. Visi gyvūnai turėtų gyventi savo vietose: laukuose, miškuose, gamtoje. Visuomenei nevalia jų liesti, pasiimti, parsinešti namo, paauginti. Ypač pavasarį pasitaiko atvejų, kai gyvūnai atsiveda jauniklius, o žmonės, būdami gamtoje, pamato mažiukus, vienus paliktus ir net nepagalvodami juos paima, parsineša namo. Žmonės nepagalvoja, kad tiems gyvūnams gali grėsti žūtis. Žmonės nežino, kad gyvūnų motinos palieka tuos jauniklius atsargiai ir juos tikrai suranda tose vietose. Žmonės per nežinojimą, per smalsumą tai padaro.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Apie kokius gyvūnus kalbame? Pastarieji įvykiai parodė, kad per socialinius tinklus buvo bandoma parduoti usūrinį šunį, lapę.

– Gyvūnai suskirstyti į dvi grupes: invaziniai gyvūnai ir Lietuvoje nuo senų senovės gyvenantys gyvūnai. Usūrinis šuo yra priskirtas prie invazinių gyvūnų rūšių. Jis netgi naikintinas gyvūnas Lietuvoje. Atsakomybės būna irgi skirtingos. Už Lietuvoje gyvenančių gyvūnų paėmimą, laikymą, pardavimą atsakomybės forma yra administracinė bauda iki 100 eurų, o už invazinių gyvūnų paėmimą bauda siekia net ir 500 eurų. Tokia atsakomybė, sakyčiau, nemenka. Galbūt dalis visuomenės nori pasinaudoti ta situacija, galbūt kažkas nori užsidirbti, todėl tokie dalykai ir vyksta. Pastebime, kad dažniausiai parduodami yra usūriniai šunys, lapės. Pasitaiko ir kitų gyvūnų. Neseniai turėjome atvejį, kai buvo parduodami invaziniai vėžiai.

– O nebūna taip, kad žmogus bandytų prijaukinti vilką ir parduoti kaip šunį? Yra tekę girdėti tokių istorijų.

– Kažkada labai seniai man teko girdėti tokių istorijų, bet nesusidūriau tiesiogiai. Prieš 9 metus pardavinėjo jauną vilkiuką. Mes organizavome procedūras ir sulaikėme tą asmenį, paėmėme vilkiuką. Skyrėme administracinę nuobaudą.

– Kaip reaguojate, kai socialiniuose tinkluose pamatote skelbimus dėl parduodamų laukinių gyvūnų?

– Aplinkosaugininkai nustatyta tvarka atlieka tyrimus, pagal nustatytas procedūras aiškinasi situaciją: ar yra pirkimas, ar yra pardavimas, kokiomis aplinkybėmis gyvūnai pateko pas tą asmenį. Aiškinamės visas aplinkybes, o išsiaiškinę skiriame administracines atsakomybes.

Pastebime, kad dažniausiai parduodami yra usūriniai šunys, lapės. Pasitaiko ir kitų gyvūnų. Neseniai turėjome atvejį, kai buvo parduodami invaziniai vėžiai.

– Kur dedate konfiskuotus gyvūnus?

– Yra sudarytos sutartys su gyvūnų augintiniais. Gyvūnas paimamas ir kol priimami procesiniai sprendimai, jis ten auginamas.

– Ar gyvūnui geriau gyvūnų prieglaudoje?

– Jei gyvūnas gyvenantis Lietuvoje kaip lapė buvo paimtas iš gamtos trumpą laiką, jis galėtų būti patikrintas veterinarų ir paleistas atgal į gamtą. Tačiau jei gyvūnas invazinis, jis turi būti atiduotas į prieglaudą. Būna priimami tolimesni sprendimai dėl jo ateities.

– Ar gresia atsakomybė žmogui, kuris nori nusipirkti laukinį gyvūną?

– Viskas priklausytų nuo įrodymų surinkimo, bet atsakomybė tikrai galėtų būti.