Jei pastarieji nebūtų pagauti, Lietuvos statistika pasikeistų, bet nežymiai. Nedingstame iš Europos Sąjungos lyderių pagal kalinių skaičių šimtui tūkstančių gyventojų.

Laisvės partijos deleguota teisingumo ministrė sakė, kad ir bausmės Lietuvoje skiriamos per ilgos. „Vienas didžiausių iššūkių, kuriuos mes matome, – Lietuva priešingai negu kitos Europos Sąjungos valstybės, ypač, jei žiūrėtume į skandinavus, pasižymi labai ilga vidutine laisvės atėmimo bausme – apie septynerius metus. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl skaičius yra toks didelis“, – kalbėjo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Viena iš dažniausiai vardijamų priežasčių tokiai statistikai tiek įstatymuose, tiek juos vykdančiųjų galvose esą užsilikęs sovietinis mentalitetas. „Pirmiausiai yra susiję, sakyčiau, su tam tikra baudimo kultūra, supratimu, kas yra bausmė. Tiek tarp teisininkų, teisėjų, prokurorų visuomenės narių – tas mėgavimąsis įkalinimu. Tuo tarpu, kai Vakaruose suvokiama, kad tai yra paskutinė priemonė ir ji taikoma kiek įmanoma rečiau, kiek įmanoma trumpesniam laikui“, – aiškino kriminologas Gintautas Sakalauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sovietų Sąjungos palikimas pas mus yra, kad nuteistieji yra tiesiog laikomi. Dėl to mes ir turime pasenusią struktūrą, kuri pritaikyta būriams, bet nėra pritaikyta individualiam darbui“, – teigė E. Dobrovolska.

Nebuvo teisingumo ministro, kuris nebūtų inicijavęs baudžiamosios politikos pokyčių. Tiesa, situacija gerėja, – šiuo metu Lietuvoje kali daugiau nei 5 tūkst. 107 jų – iki gyvos galvos. Prieš dešimtmetį kalinių skaičius buvo didesnis kone dvigubai. O ir kalinių skundai dėl kalinimo sąlygų Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) keičiasi.

Sovietų Sąjungos palikimas pas mus yra, kad nuteistieji yra tiesiog laikomi.

„Kalinamų asmenų bylose didėja europinis standartas. Jei mes kažkada kalbėjome apie tokias orumą žeminančias sąlygas, kad kameroje buvo kibirėlis gamtiniams reikalams atlikti, tai dabar mes kalbame apie tai, kad nepakankamo aukščio pertvarėlėmis yra atitvertas sanitarinis mazgas kameroje“, – kalbėjo Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Specialistai teigė, kad teigiamų pokyčių statistikoje atnešė ir Lukiškių kalėjimo uždarymas. Nors 600 kalinių teko išskirstyti po visą Lietuvą, tačiau kitur jie esą gyvena geriau nei Lukiškėse. „Perpildymo mes šiandien neturime. Kadangi nuolat teikiame informaciją jau priimtuose sprendimuose prieš Lietuvą, kuriuose atliekama vykdymo priežiūra, tai mes šią situaciją sekame, stebime. Nuo 2018 metų kalinčių asmenų skaičius yra sumažėjęs 21 procentu“, – akcentavo Vyriausybės atstovė EŽTT.

„Kol kas lygtinai nepaleidžiame daug. Tebuvo 25 procentai. Užpernai tai buvo pats mažiausias skaičius per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – pasakojo kriminologas.

Kalėjimuose registruojamas nusikalstamumas yra tris keturis kartus didesnis negu laisvėje. „Todėl dabar tokia siekiamybė, kad nuteistieji gyventų kamerų tipo sąlygomis. Tuomet būna visiškai kitas įkalinimo poveikis. Žmogus gali užsiimti kitu užimtumu, kitoje aplinkoje, neturi įtakos iš kitų nuteistųjų“, – teigė Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė.

Mažiau kalinių kamerose, darbas, daugiau patalpų pomėgiams – toks Skandinavijos standartas. Siekiama, kad jis būtų įgyvendintas ir Lietuvoje. Bausmių vykdymo pokyčiai Seimui bus pateikti pavasario sesijoje.