Minėtus asmenis pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Kaip pranešė prokuratūra, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Valio pateiktame kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė nepagrįstai yra pripažinti kaltais, šios išvados nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių dėl kaltinamųjų veiksmais padarytos didelės žalos išnagrinėjimu ir netinkamai vertino didelės žalos požymį, todėl šis teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

„Lietuvos apeliacinis teismas privalėjo atlikti išsamią įrodymų analizę ir pateikti atitinkamai motyvuotas išvadas, tačiau jis iš esmės išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų ir, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, ignoravo svarbius bylos duomenis“, – rašyta skunde.

Šiaulių apygardos teismas 2022 metų sausio 24 dienos nuosprendžiu šiuos teisiamuosius pripažino kaltais dėl to, kad, būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė  „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.

Be to, bylos duomenimis, buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės apeliacinius skundus, šiemet sausio 18 dienos nuosprendžiu juos išteisino. Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kaltinamiesiems inkriminuotos faktinės aplinkybės dėl viešųjų pirkimų neteisėto vykdymo pasitvirtino, jie, būdami valstybės tarnautojais, organizuodami ir vykdydami viešuosius pirkimus, padarė teisės aktų pažeidimus, tačiau jų veiksmais nebuvo padaryta didelė žala.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Generalinė prokuratūra LAT yra apskundusi ir Panevėžio miesto savivaldybės mero išteisinimą kitoje baudžiamojoje byloje – joje Panevėžio vadovas kaltintas dėl prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo, o „Lietkabelio“ prezidento Alvydas Bieliausko – dėl prekybos poveikiu.

Šis kasacinis skundas pateiktas „dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, priimant išteisinamąjį nuosprendį“.