Taip pat baigiamąją kalbą sakė dar vienam iš nuteistųjų atstovaujantis gynėjas, po jų baigiamasis žodis suteiktas prokurorams.

Valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė ir Gintautas Paškevičius iš pradžių atsiliepė į visų kaltinamųjų skunduose pasikartojančius argumentus – apeliavimą į senatį, kvestionuojamą tarptautinių humanitarinių nusikaltimų sudėtį, ginkluoto karinio konflikto traktavimą, Baudžiamojo kodekso galiojimą ar nuteistųjų intencijas.

Pasak prokurorų, daugumoje skundų kartojasi tie patys argumentai, į kuriuos jau buvo atsakyta Vilniaus apygardos teisme, juose nagrinėjamos abstrakčios nusikaltimų sudėtys, o ne kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės.

Po atsiliepimo į bendruosius argumentus prokurorai turėjo imtis ir kiekvieno skundo atskirai, tačiau paprašė teismo padaryti pertrauką ir pratęsti posėdžius po dviejų savaičių.

„Dabar turėtume kalbėti apie kiekvieno nuteistojo atskirai apeliacinį skundą ir jame išdėstytus motyvus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tik šiandien baigė vienas advokatas ir nuteistasis kalbėti, prašytume teismo padaryti pertrauką, kad apie visus galėtume kalbėti nuosekliai kitame teismo posėdyje“, – į teismą kreipėsi D. Skorupskaitė-Lisauskienė.

Prokurorė sakė turinti dar apie 30 lapų medžiagos, tačiau pasiruošti likusiąją dalį užtruktų.

Šiam prokurorės prašymui neprieštaravo nei vienas iš nuteistiesiems atstovaujančių advokatų, tad teisėjų kolegijos pirmininkas teisėjas Ernestas Rimšelis patenkino prašymą ir paskelbė, kad byla toliau bus nagrinėjama už dviejų savaičių. 

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, antradienį vyko septintasis jos posėdis.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijos piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.