21–33 metų vyrai pripažinti kaltais, jiems skirtos 10 ir 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, dar vienam asmeniui skirtas laisvės apribojimas, o pirmą kartą nusikaltusį asmenį teismas atleido nuo atsakomybės ir perdavė laiduotojui.

Kaip pranešė teismas, 2020 metų spalio 19 d. M. Z. su M. N. vairuojamu automobiliu BMW nuvyko į Mažeikių rajone esantį mišką ir ten, tame pačiame automobilyje, į 11 mažų pakelių susvėrė mažiausiai 102 gramus su savimi atsigabentos psichotropinės medžiagos – amfetamino. Visa tai sudėjo į plastikinę dėžutę ir ten pat ją užkasė.

Jau kitą dieną M. Z., veikdamas pagal M. N. nurodymus, susitiko su kitu kaltinamuoju T. J. ir pastarajam priklausančiu ir vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“ nuvažiavo į tą patį miškelį, kur T. J. parodė paslėptus narkotikus.

Tą dieną M. Z. šiuos narkotikus perdėjo į kitą savimi atsivežtą patogesnę plastikinę dėžutę. Tada T. J. sau pasiėmė tris pakelius, o likusius aštuonis užkasė toje pačioje vietoje.

Tačiau po trijų dienų T. J. teko grįžti prie paslėptų psichotropinių medžiagų, kadangi policijos pareigūnų buvo sulaikytas vienas su minėtais kaltinamaisiais susijęs asmuo, ir M. N. nurodė narkotikus perslėpti kitoje vietoje.

Vykdydamas nurodymą, spalio 23 d. M. J. aštuonis pakelius su psichotropine medžiaga perslėpė kitame miške, tačiau tą pačią dieną atliekant apžiūrą narkotikus rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Tų pačių metų lapkritį M. Z. Mažeikių rajone iš nenustatyto asmens už 350 eurų nusipirko mažiausiai 32 gramų kanapių antžeminių dalių.

Netrukus vieną folijos lankstinuką su jame esančiomis daugiau nei 1,5 gramo kanapių pardavė kitam vyrui.

Likusią kanapių dalį M. Z. paslėpė savo gyvenamosios vietos pagalbinio pastato stogo konstrukcijoje.

Anksčiau neteistas M. K. savo kaltę pripažino, kaltinamasis T. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu nepripažino. Anksčiau jau 14 kartų teistas vyras teisme pareiškė, kad į mišką vyko suvartoti ten paslėptų savo narkotikų, teigė M. Z. jis buvęs eilinis narkotikų pirkėjas, nes nuo psichotropinių medžiagų buvo priklausomas.

T. J. teisme neigė vežęs narkotikus perslėpti. Jis pridūrė, kad psichotropinių medžiagų į namus nesiveždavo, nes bijojo įkliūti policijos pareigūnams.

Kaltinamasis M. N. savo kaltę kategoriškai neigė.

Vienintelis M. Z. savo kaltę pripažino visiškai, teismui išsamiai papasakojo apie nusikaltimo aplinkybes.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.