Apeliacinis teismas įvertino tai, kad E. Černulis nusikaltimus padarė pirmą kartą, visiškai juos pripažino ir atskleidė jų aplinkybes, dėl jų gailėjosi, taip pat ėmėsi veiksmų nepagrįstam mokėjimui susigrąžinti.

Pirmosios instancijos teismas pernai pavasarį verslininką buvo pripažinęs kaltu dėl papirkimo, turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo bei skyręs jam 16,8 tūkst. eurų baudą.

„Šios nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi, tai pagal suformuotą teismų praktiką sudaro prielaidas, esant kitoms sąlygoms, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą“, – pažymėjo Apeliacinis teismas.

E. Černulis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas pusantrų metų laikotarpiui.

Spręsdamas dėl R. Žako atsakomybės, Apeliacinis teismas nepakeitė jam už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų suklastojimą skirtos 22,8 tūkst. eurų baudos ir praplėtė baudžiamojo poveikio priemonės ribas.

Kauno apygardos teismas R. Žakui buvo uždraudęs trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, tačiau, apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, to nepakanka.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina praplėsti pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (...) turinį, nustatant, kad R. Ž. negalėtų jam nustatytu terminu dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse arba valstybės tarnyboje“, – rašoma teismo nutartyje.

Baudą buvęs „Dzūkijos vandenų“ direktorius įpareigotas sumokėti per dvejus metus.

R. Žakas viso teisminio proceso metu savo kaltę taip pat visiškai pripažino.

Bylos duomenimis, E. Černulis susitarė su R. Žaku, kad nupirks šiam reikalingų statybinių medžiagų iš savo vadovaujamos bendrovės lėšų, o „Dzūkijos vandenų“ direktorius už tai turėjo nereikšti priekaištų dėl „Inti“ vėlavimų ir netaikyti baudų bendrovės atliekamuose rangos darbuose.

Kaltinamajame akte teigta, jog R. Žakui bendrovė „Inti“ nupirko 5,6 tūkst. eurų vertės durų, langų bei sumokėjo už grindų betonavimo darbus kalvėje, kurią „Dzūkijos vandenų“ vadovo šeima statėsi Seirijų miestelyje Lazdijų rajone. Bendrovės dokumentuose šios prekės įformintos kaip medienos gaminiai, kad būtų jas lengviau nurašyti kaip sunaudotas vykdant darbus.

Nustatyta, jog į statybvietę Seirijuose ne kartą vyko ir „Dzūkijos vandenų“ darbuotojai: iš viso 16 darbuotojų čia R. Žako pavedimu darbo metu dirbo prie pamatų, atliko įrengimo ir apdailos darbus, traktoriumi gabeno žvyrą bei įvairias statybines medžiagas, išsiurbinėjo kanalizacijos talpyklas, montavo langus bei dažė pastatą.

Pasak prokuroro, tokiu būdu „Dzūkijos vandenims“ padaryta 1,5 tūkst. eurų žala.

99,88 proc. „Dzūkijos vandenų“ akcijų priklauso Alytaus miesto savivaldybei.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.