„Teismo nutartis įsiteisėjo“, – BNS trečiadienį sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.

65 metų Z. Šoblinskas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2001 metų gruodžio pradžios.

Nusikaltimai padaryti 2001 metais Pakruojo rajone. Siekdamas užvaldyti svetimą turtą, vyras iš pradžių užpuolė vienos sodybos šeimininką – auką sodybos daržinėje per galvą mušė kastuvo kotu, kojas bei rankas surišo virve ir, pririšęs prie daržinės durų kablio, pats pasišalino.

Vėliau kitoje sodyboje buvo užpulti moteris ir vyras: iš pradžių Z. Šoblinskas mirtinai sumušė moterį, netrukus įsibrovėlio auka tapo ir šio nusikaltimo liudininkas –  įvykį mačiusį vyrą Z. Šoblinskas pasivijo kieme ir jį pagaliu užmušė.

Ketvirtąja auka tapo dar vienos sodybos šeimininkė. Gyvenamojoje patalpoje užkluptą moterį jis mirtinai sumušė į laikraštį suvyniotu metaliniu strypu.

Z. Šoblinskas bausmės sušvelninimo siekė ir pernai balandį. Tada teismas taip pat netenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo skirti terminuotą bausmę.

Teismas nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog Z. Šoblinskas jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeisti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismo įsitikinimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti.

Šiemet liepos 27 dieną Šiaulių apygardos teismas gavo dar vieną Šiaulių kalėjimo teikimą, kuriuo prašoma pakartotinai svarstyti klausimą dėl šiam nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nagrinėjant teikimą teismo posėdžio metu prokuroras Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašė Šiaulių kalėjimo teikimo netenkinti, nuteistasis Z. Šoblinskas ir jo gynėja – teikimą tenkinti, Šiaulių kalėjimo atstovas teikimą palaikė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą – 20 metų – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam skirta bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

„Tačiau vien šios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei“, – teigiama Šiaulių teismo pranešime.

Anot jo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos, kol jie kelia grėsmę visuomenei.

Kaip pažymėjo teismas, nuteistasis bausmės vykdymo metu buvo ne tik skatintas už gerą elgesį, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei reikalavimų nevykdymo atvejai, nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šis teistumas Z. Šoblinskui nėra pirmasis.

Vyras  praeityje jau buvo teistas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nužudymą.

1997 metais prezidentas savo dekretu Z. Šoblinskui suteikė malonę ir nuteistajam metais sumažinta bausmė, 1998 metų gruodžio 31 dieną jis buvo paleistas iš tuometinės Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos atlikus bausmę.

Tačiau, kaip pabrėžė teisėjų kolegija, išėjęs iš įkalinimo įstaigos Z. Šoblinskas sunkiai prisitaikė prie aplinkos. Jis, jau būdamas brandaus amžiaus ir susiformavęs kaip asmenybė, praėjus itin trumpam laikui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos vėl darė nusikalstamas veikas, įskaitant labai sunkius tyčinius nusikaltimus: skirtingais laikotarpiais, turėdamas tikslą užvadyti svetimą turtą, nužudė keturis asmenis, įvykdė plėšimus, vagystę, pagrobė šaunamąjį ginklą.