„Dronai visame pasaulyje sparčiai populiarėja, jų panaudojimo galimybės – labai plačios. Neabejojame, kad jie pasitarnaus ir palengvins ugniagesių darbą, padidins jo efektyvumą“, – sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.

Nepakeičiami pačiose įvairiausiose situacijose

Toks pirkinys buvo planuotas kone dvejus metus, tai – bendras lietuvių ir latvių Europos Sąjungos finansuoto projekto rezultatas. Iš 10-ies dronų 6 – žvalgybiniai, kiti turi papildomų modernių ir išmanių funkcijų, galingą termokamerą.

„Jei gaisras nedidelis, užtenka ir mažesnio drono – pakėlus jį galima objektyviau įvertinti situaciją gaisravietėje, nufotografuoti, nusiųsti nuotrauką, operatyviai pateikti informaciją štabui. Tuo tarpu didieji dronai itin pasitarnauja rimtesniuose incidentuose – jei tokį būtume turėję pernai Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, pagal temperatūrą dronu būtume aptikę židinio vietas, gaisro gesinimas būtų suvaldytas efektyviau“, – sakė V. Masiliauskas.

Pašnekovo teigimu, dronai ugniagesiams gali pasitarnauti įvairiose situacijose. Jie nepamainomi tais atvejais, kai gaisravietėje reikalinga žvalgyba iš paukščio skrydžio – kai svarbu pamatyti kas, kur dega, kaip ir kokia kryptimi ugnis plinta, ar netoliese yra papildomų vandens šaltinių. Naudojant termokameras galima greičiau identifikuoti gaisro židinius.

„Praktika rodo, kad gesinant durpynus dronu galima matyti visus plotus: kaip ugnis juda, kur yra intensyviausios vietos, apskaičiuoti galimas rizikas. Turint droną į įvykio vietą nereikia siųsti žmonių įvykus cheminei avarijai, jų nauda nepakeičiama važiuojant ieškoti skenduolių, dronai palengvina narų darbą. Taip pat tai didelė pagalba užtikrinant gaisrų prevenciją miškuose, ypač Kuršių Nerijoje – pakėlę dronus galime matyti realią situaciją“, – kalbėjo V. Masiliauskas.

Teko įveikti netikėtus išbandymus

Tiek dronų įsigijusi nebuvo nei viena tarnyba, kol kas tai – didžiausias pardavimas šalyje. Jais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą aprūpino įmonė „GeoNovus“, oficialus dronų gamintojų „DJI Enterprise“ atstovas Lietuvoje.

Siekiant maksimaliai išnaudoti dronų teikiamą naudą tarnyboje, ugniagesiai buvo iš arčiau supažindinti su jų galimybėmis, prieš keletą savaičių pajūryje vyko mokymai. Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovo, ugniagesiams jie suteikė daug praktinių žinių, padėjo geriau susipažinti su dronų techninėmis galimybėmis.

Tiesa, planus teko kiek pakoreguoti – iš pradžių buvo svarstoma rengti bendras žvalgybines pratybas su latvių štabu, kartu Baltijos jūroje ieškant išsiliejusios naftos. Tačiau dėl koronaviruso grėsmės šios minties buvo atsisakyta, sugalvotos 8 naujos užduotys.

„Pandemija sutrukdė planus, todėl tiek mes, tiek latviai tą pačią dieną tuo pat metu, atlikome testavimą atskirai. Pasitelkdami dronus Gargždų karjere ieškojome į valtį įsikibusio skęstančiojo, panaudodami termokamerą bandėme atrasti miške užkurtą laužavietę, surasti 10 išmėtytų daiktų ir pateikti jų koordinates. Pavyko tikrai neblogai, nors dar tik mokomės, reikia daug praktikos“, – pasakojo įmonės bepiločių orlaivių pardavimų vadovas Mykolas Treigys.

Siekiama užtikrinti geriausią rezultatą

Pasak M. Treigio, svarbiausia vykusių mokymų dalis buvo supažindinti ugniagesius su orlaivių veikimu, parodyti jų galimybes įvairiose situacijose, išnaudoti funkcionalumą. Dvi dienas trukusiose pratybose dalyviams pirmiausia teko išklausyti teorinį kursą, vėliau potencialūs valdytojai galėjo patys išmėginti dronų bei juose integruotų kamerų galimybes.

„Dabar ugniagesiai kurį laiką praktikuojasi savarankiškai. Vėliau iš naujo susitiksime su jais, pažiūrėsime, įvertinsime, kaip sekasi ir bandysime kartu rasti atsakymus į rūpimus klausimus“, – sakė M. Treigys.

Prieš keletą savaičių ugniagesiai gelbėtojai kvalifikaciją kėlė ir kasmetinėje organizuojamoje konferencijoje. Joje drauge su policijos, kariuomenės bei sienos apsaugos tarnybų atstovais jiems buvo pristatyti aktualiausios naujovės. Ir nors šiemet dėl pandemijos renginį organizatoriai nusprendė rengti nuotoliniu būdu, dalyviams atskiru susitarimu buvo pasiūlyta išbandyti nedidelėse žmonių grupėse.

Dalinsis ir su kitais miestais

Šiuo metu valdyti dronus apmokomi 6 pilotai – Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus darbuotojai, vėliau įgytas žinias jie perduos kolegoms, apmokys juos ir kituose miestuose.

„Dronais dalinsimės, jie keliaus ir į Panevėžio, Šiaulių apskritis, kol kas dar sprendžiame, kaip juos paskirstyti“, – sakė V. Masiliauskas.

Pasak jo, esant poreikiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dronais galės dalintis ir su kitomis tarnybomis – šie galėtų pasitarnauti ir žmonių paieškai.

„Panašioms operacijoms naudojami dronai labai populiarėja visame pasaulyje, jie nebe naujiena ir kaimyninėse šalyse. Latviai jų turi daug, labai platus panaudojimas ir Suomijoje – čia toks yra kone visuose gaisriniuose automobiliuose – į įvykį atvykęs pamainos vadas gali praskristi ir detaliau įvertinti situaciją. Labai džiaugiamės dabar turėdami didesnes galimybes ir Lietuvoje – dronai turėtų stipriai pasitarnauti“, – kalbėjo V. Masiliauskas