Pirmąją šių metų dieną 40 metų gyvavimo sukaktį mininti Lietuvos televizijos informacinė laida „Panorama“ jubiliejų pasitinka atsinaujinusi – jau nuo sausio 11-osios laida išsiplės iki 45 minučių.

„Panorama“ buvo ne žinių laida, o reiškinys“, – sako buvusi šios laidos vedėja Algimanta Žukauskienė. Ji ir „Panoramos“ idėjos autorius Č. Juršėnas sutiko sugrįžti mintimis į praeitį ir pasidalinti prisiminimais apie visa ko pradžią ir laido raidą.

Ne viskas buvo rodoma

Pirmosios naujienos LTV eterį pasiekė dar 1957 metais, tiesa, tuo metu jas transliavo ne „Panorama“. Pastarasis pavadinimas pasirinktas vėliau, po trylikos metų. Todėl būtent 1970-ųjų sausis laikomas „Panoramos“ starto mėnesiu ir žymi keturių dešimtmečių eterio pradžią.

„Tokia laida, kuri pateiktų įvykius, apžvelgtų tendencijas, kritiškai vertintų, buvo tikrai reikalinga. Bet aš tai sakau imdamas visą 40 metų laikotarpį, nes kai mes pradėjome darbą, nė vieno iš šitų dalykų nebuvo. Pirmas dalykas, ne visi įvykiai buvo rodomi, kadangi buvo atitinkamas laikas. Ir, be to, neturėjome reikiamos technikos“, – pasakojo „Panoramos“ idėjos autorius Česlovas Juršėnas.

Č. Juršėnas prisimena, kad iš pradžių žinių laida buvo pavadinta „Dienos panorama“.

„Bet „ Dienos panoramos“ neatitiko laidos turinio, kadangi įvykiai buvo dviejų, trijų, penkių ar daugiau dienų senumo. Būdavo, išvažiuoja brigada į rajoną, nufilmuoja keletą reportažų ir po to juos savaitę ar ilgiau rodo. Buvo ir kitas pavadinimas svarstomas – „Lietuvos panorama“.  Bet, žinoma, tais laikais kaip čia bus „Lietuvos panorama“, kai Tarybų Sąjungos buvome aneksuoti. Taip ir liko „Panorama“, – laidos pavadinimo raidos istoriją prisiminė pašnekovas.

Č. Juršėnas taip pat pastebi, jog tuo metu laidoje pateikiamai informacijai buvo taikoma griežtoka cenzūra.

„O jeigu jau būdavo koks kritinis reportažas, tai jį reikėdavo suderinti su visais viršininkais. Kartasi jis ir nepraeidavo“, – pasakojo jis.

Taip pat, anot Č. Juršėno, „Panoramoje“ labai retai būdavo pranešama apie kriminalinius įvykius – nusikaltimus, plėšimu. „Tokie dalykai nebuvo toleruojami rodymo prasme“, – sakė pašnekovas.

A. Žukauskienė: „Panorama“ buvo reiškinys, o ne žinios

Nuo 1970-ųjų, pradedant Č. Juršėnu, „Panorama“ turėjo apie 20 vadovų. Nepaisant sparčiai besikeičiančių istorinių aplinkybių, sunkmečių ir pakilimų, keturiasdešimt metų laida buvo rengiama be pertraukų, be to, nedaug tepasikeitė jos transliacijų laikas.

Anot buvusios „Panoramos“ vedė jos Algimantos Žukauskienės, „Panorama“ reiškė kokybę“, o patekimas į jos darbuotojų būrį „buvo žurnalistikos viršūnė“.

„Galime didžiuotis, kad „Panorama“ iki šių dienų išlaiko kartelę aukštai pakėlusi, nors aš, atvirai pasakysiu, pasigendu žanrų įvairovės. „Panorama“ skyrėsi iš visų žinių ir dabar turėtų skirtis.

Ankstesnėje „Panoramoje“ būdavo ir humoro, satyros reportažai, kuriuos rengdavo Henrikas Vaitiekūnas. Su niekuo nesumaišysite tada Julijos Šliažienės, Virginijos Motiejūnienės, Salomėjos Pranaitienės rengtų reportažų.

Tai buvo tas subjektyvumas, kuris dabar yra labai draudžiamas. Bet jis buvo smagus, įdomus, kitoks. Ir apskritai, „Panorama“ tada iš tikrųjų buvo reiškinys, o ne žinios“, – prisiminė žurnalistė.

A. Žukauskienė taip pat pažymėjo, kad tuometinėje „Panoramoje“ būdavo daugiau reportažų apie mokslo laimėjimus, kultūros naujienų.

Apie aukštus „Panoramos“ reitingus buvo kuriami net anekdotai

Jau keli dešimtmečiai „Panorama“ pagrįstai tituluojama Lietuvos žinių lydere: ramų ir patikimą jos toną palaiko daugiau kaip 10 procentų šalies gyventojų.

Kaip pasakoja „Panoramoje“ dirbę Č. Juršėnas ir A. Žukauskienė, šiai laidai žiūrovų dėmesio netrūko ir tais laikais, kada jie patys dar joje darbavosi. Apie tai net buvo kuriamos linksmos istorijos ir anekdotai.

„Ar tai tiesa, ar netiesa, ar mus komunalininkai apgaudinėdavo, bet jie aiškindavo, kad kai prasidėdavusi „Panorama“ (pusę devynių), sumažėdavęs vandens sunaudojimas visoje Lietuvoje. Žodžiu, visa Lietuva sėsdavo prie televizorių ir žiūrėdavo „Panoramą“, – pasakojo A. Žukauskienė.

Č. Juršėnas prisimena, kad jo darbo „Panoramoje“ metais dažnai būdavo sakoma, jog „Vilniaus televizija geriausia Lietuvoje“. „O ji buvo vienintelė“, – juokėsi Č. Juršėnas.

Kartais faktus leisdavo sau „pataisyti“

A. Žukauskienė, paklausta, kodėl su jos atėjimu dirbti į „Panoramą“, ją ėmė vesti nebe diktoriai, bet patys žurnalistai, teigė, jog tai buvusi „būtinybė“, be to „norėjosi naujovių“.

„Metas, patys žinote, koks buvo. Sausio 13-oji, įvykiai keitėsi tiesiog laidos metu ir ne visada spėdavome tą informaciją pateikti išspausdintą, būdavo ranka rašytų, kartais žmogus svetimo teksto neįskaito“, – pasakojo A. Žukauskienė.

Žurnalistė prisipažįsta, jog „to dešimtmečio „Panorama“ buvo nepriklausomybės produktas“.

„Kartais mes nusižengdavome ir žurnalistinei etikai, ir objektyvumui. Kartais iš didelio patriotizmo galbūt net leisdavome sau formuoti vidaus ar net užsienio politiką“, – atviravo A. Žukauskienė.

„Panorama“ šiandien

Šiandien „Panorama“ – svarbiausia Lietuvos televizijos naujienų tarnybos laida. Kasdien ji praneša apie pasaulio politinius ir socialinius procesus, supažindina žiūrovą su Lietuvos aktualijomis, rodo reportažus iš svarbiausių įvykių vietų.

Penki korespondentų punktai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Alytuje leidžia žaibiškai reaguoti ir pateikti tiesioginę informaciją iš Lietuvos regionų.  

Pasak Lietuvos televizijos naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio, „40 metų brandinta „Panoramos“ reputacija įpareigoja nenuleisti kokybės kartelės, o šių dešimtmečių patirtis ir čia dirbantys žinių profesionalai įkvepia tikėjimo, kad LTV žinios ir toliau diktuos žanro standartą“.