Kultūros ministerijos teikimu, Vyriausybė iš viso pritarė dvylikos atmintinų metų planams. Be jau minėtų progų, bus minimi Sūduvos, Lietuvos Valstybės Konstitucijos, Lietuvos jaunimo, Savanorystės, Lietuvos universitetų, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos, Romo Kalantos, Gyvūnų gerovės metai.

Šių atmintinų metų minėjimui numatyti įvairūs renginiai visoje Lietuvoje – parodos, filmų peržiūros, televizijos ir radijo laidos, simpoziumai, planuojama knygų leidyba, asmenybių ir įvykių pristatymai užsienio festivaliuose ir kt.

Atmintinus metus tvirtina Seimas.

Kaip Vyriausybės posėdyje teigė kultūros ministras Simonas Kairys, ateityje parlamentas numato atsisakyti daugybės atmintinų progų minėjimo ir patvirtinti „tris svarbiausius metus, neužveriant kelio, kad atsirastų ir daugiau tų metų“.

„Čia, matyt, yra iš tų žemai kabančių vaisių, kur Seimo nariams kartais atrodo, kad tai yra geras pasižymėjimo būdas paskelbti kokius nors dar eilinius metus. Bet tada, matyt, turime šiokią tokią problemą su tų metų reikšmės devalvacija, kai susideda labai daug metų, ypač paskutinę minutę, turbūt, tada daug formalaus minėjimo gali atsirasti. Džiaugiuosi, kad Seimas matė reikalą pats save truputėlį sureglamentuoti“, –  posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.