Kelionės

„Alka” Portugalijai dovanojo lietuviškas dainas

Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro folklorinis ansamblis “Alka”, trejus metus svajojęs apie Portugaliją, pagaliau sulaukė kvietimo į Albergarijoje vykstantį XXI tarptautinį folkloro festivalį.

Su prancūzais - lietuvškai

Svajonių šalis Portugalija – už 5000 km. “Alkai” pasisekė: kolektyvo vadovė Vida Morkūnienė - vienos kelionių agentūros direktorė. Buvo sudarytas įdomus maršrutas per Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją. Jau Drezdene kolektyvas gerokai papildė įspūdžių arsenalą, o rytą laukė Paryžius. Nors Prancūzijos sostinei “Alka” skyrė 2 dienas, kolektyvo dauguma svajos vėl sugrįžti į šį miestą, nes sunku akimis aprėpti Eifelį, Triumfo arką, Luvrą su gausybe grožybių, naująjį Paryžiaus rajoną Defans, Monmartra, Notr Dao katedrą, Mulen Ružą.

Garbieji prancūzai net Luvre nesivargina rašyti svetimomis kalbomis! Tačiau ir lietuviai turėjo progą pademonstruoti orumą: prancūzų policininkui įlipus patikrinti „Alkos“ autobuso, vis kažką temperamentingai aiškino prancūzų kalba, o šaunuoliai vairuotojai Linas ir Arūnas jiems viską aiškino lietuviškai!

Klausėsi visą naktį

Ilgai dar skambės kelionėje iš širdies plėštos dainos. Senokai buvo kilę tokie tautiški jausmai, o lietuvių liaudies dainos taip gražiai skambėjo gal tik Atgimimo laikais... Prie Atlanto, Ispanijos kurorte “Alkai” uždainavus lietuvių liaudies dainas, žmonės lindo iš palapinių, plojo, atsidarę namukų langelius, o drąsesni, pasiėmę tautas vienijančio gėrimo, išdrįso ateiti ir klausytis per naktį.

Rytą “Alka” vėl riedėjo tolyn ir tik iš kelio ženklų supratome, kad jau pasiekėme Portugaliją: jokių muitinių patikrinimų, jokių atminimui antspaudų pasuose.

Atvykus į festivalio miestą Albergarija-a-Velka, rūpintis mumis ėmėsi du šaunūs festivalio organizatoriai – Antonijus vyresnysis ir Antonijus jaunesnysis. Nors abu tarptautinio festivalio organizatoriai nekalbėjo angliškai, jau pirmomis bendravimo valandomis pajutome jų nuoširdumą, ramumą ir supratome, kad jie gyvena visai kitu tempu. Pagal geografinę padėtį portugalai lyg ir pietiečiai, bet tas nepietietiškas jų temperamentas, tas liūdesys jų akyse, tas nuoširdumas ir jautrumas... “Alkos” koncertuose nuoširdžiai verkė ne tik senukai, bet ir Albergarijos-a-Velkos miesto meras, festivalio organizatoriai, jaunutės vertėjos. Palikdami Portugaliją, solidariai verkėme visi kartu, visai nesigėdydami savo ašarų...

Stebino nepunktualumas

Nuostabu, puiku, spalvinga, šilta (nors patiems portugalams ši vasara buvo nenormaliai šalta –„tik“ 30 laipsnių, kai pernai – net 50!). Tačiau labiausiai „Alkos“ kolektyvą šildė ne oras, ne portugališkas vynas, o žmonių šiluma. Stebino portugalų ramybė ir... nepunktualumas! Tačiau dėl to joks renginys nesugriuvo. Vykstant į trečiąjį – solinį “Alkos” koncertą labai įspūdingame vulkaninės kilmės miestelyje San Pedro, organizatoriams užsiplepėjus, pravažiavome 50 km! Nors į solinį koncertą vėlavome daugiau nei pusvalandį, tačiau publiką radome tvarkingai susėdusią, ramiai belaukiančią “Alkos” pasirodymo.

Pirmame koncerte “Alka”, kaip garbingiausias festivalio kolektyvas, turėjo koncertuoti paskutinė – 2 val. nakties mūsų laiku. Nuovargis darė savo, prapliupęs lietus lenkė prie žemės, bet užlipę ant scenos “alkiečiai” apšvietė ją savo šypsenomis, gelsvomis kasomis, o tautinis kostiumas prieš portugalų juodąjį rūbą laimėjo be konkurencijos!

Neregėti portugalams buvo ir mūsų instrumentai: ragai, skudučiai, kanklės. Noriai mokėsi mūsų šokių bendrose vakaronėse, tačiau savo santūrumo nepametė.

Aprodė įžymybes

Festivalio organizatoriai stengėsi kiek begalėjo: vežė „Alką“ ir prie Atlanto gražiųjų pakrančių, ir į etnografinį miestelį, Sever do Vouga turgelį, stabdė autobusą siaurame keliuke ir vedė prie krioklio. Važiavome į antrą pagal dydį Portugalijos miestą Porto su įspūdingomis senamiesčio gatvelėmis ir tvirtovėmis, su garsiaisiais vyno rūsiais.

Vos užsiminus apie garsiausią pasaulyje piligrimų centrą – Fatimą, kitą rytą mes jau ten važiavome! Aplankėme žavų žvejų miestelį Novo de Kastelo, portugališkąją Veneciją – Aveiro, išvydome didžiausią vasaros šventę Viano de Kastelo... Ten pagal firminę “Alkos” skarelę kolektyvą atpažino portugalai, dalyvavę Klaipėdoje festivalyje “Parbėg laivelis”. Ir vėl didžiulis dėmesys, rūpestis ir, žinoma, išsiskyrimo ašaros.