„Labai „ačiū“ šiai Seimo kadencijai, kuri sugalvojo apriboti ir žlugdyti komercinį radijo verslą. Sakau tai ir su ironija, ir be. Su ironija todėl, kad to nebuvo per visus nepriklausomybės metus, o be ironijos – todėl, kad tai faktas“, – pirmadienį per Seime surengtą diskusiją sakė radijo stočių „M-1“ grupei atstovaujantis Gintaras Zdebskis.
Jis tvirtino, kad įvedus privalomą 35 proc. lietuviškos muzikos kvotą, kai kurios radijo stotys taptų nerentabilios ir turės užsidaryti, o klausytojai persikels į kitas muzikos platformas, tokias kaip „Spotify“ ir pan.
„Mes esame tikri, kad įvedus tokias privalomas kvotas, kai kurios stotys užsidarys. „M1– plius“ bus pirma stotis, kuri uždarys savo veiklą. Dėl to, kad tie 35 proc. lietuviškos muzikos transliavimo galutinai „nukals“ jos auditoriją ir ji taps nerentabili“, – kalbėjo G. Zdebskis ir siūlė „projektą padėti į stalčių, nes rinka susitars pati“.
„M1– plius“ bus pirma stotis, kuri uždarys savo veiklą. Dėl to, kad tie 35 proc. lietuviškos muzikos transliavimo galutinai „nukals“ jos auditoriją ir ji taps nerentabili.
Atlikėjas ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas tvirtino, kad lietuviškai muzikai nepelnytai užtrenkiamos durys į radijo eterį, o pats įstatymas vertas svarstymo, nes tokia praktika, kvotos nacionaliniam turiniui yra ir kitose šalyse.
„Neatitikimas žiaurus ir gana drastiškas tarp kokybės turinio augimo ir to procento, kuris pasiekia eterį. Ir man truputėlį liūdna, (...) kūrinių ir atlikėjų yra labai daug ir labai įvairių, bet mes nesuteikiame jiems jokios aikštelės, terpės išsitransliuoti ir dar gauti bent kažkokį atlygį už savo muziką“, – kalbėjo D. Razauskas.
Jis taip pat teigė, kad „radijas nėra vien verslas, tai vis dar stipri jėga, kuri formuoja skonius“.
„Nėra visiškai normalu, kai gyvendamas kur nors provincijoje žmogus lietuviško turinio iš viso negirdi, nes nepasiekia jo per radiją“, – teigė D. Razauskas.
„Radiocentro“ radijo stočių grupės programų direktorius Donatas Bučelis tvirtino nesuvokiantis, kodėl verslo muzikos interesai turėtų būti tenkinami radijo stočių verslo sąskaita.
„Yra muzikos verslas, yra radijo verslas, ir vienas aiškus ekonominis interesas – ana pusė norėtų didesnių pajamų, ir man visiškai neaišku, kodėl vienos verslo srities ekonominis interesas kitos verslo srities sąskaita yra pasiekęs tokį aukštą lygį, kad įstatymų leidėjai imasi ginti vienos pusės ekonominį interesą“, – sakė D. Bučelis.
Atlikėjas ir architektas Algirdas Kaušpėdas teigė, kad įpareigojimas lietuviškai muzikai suteikti daugiau eterio laiko yra ir nacionalinis interesas, siekiant išlaikyti lietuviškąją tapatybę.
„Mes nestovime vietoje, pasaulis nestovi vietoje, visą laiką turime peržiūrėti, kaip gyvename toliau, ir yra labai gera proga atsigręžti į lietuvišką muziką ir padėti populiariajai nacionalinei muzikai sustiprėti, kad tai taptų mūsų pasididžiavimo objektas“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.
Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos radijo „Klasika“ programos atstovė Jūratė Katinaitė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad kitose Europos valstybėse esančios kvotos nacionalinei muzikai daugiausiai yra susitarimo, o ne įstatymo reguliavimo dalykas.
„Europoje kvotos, ten, kur jos egzistuoja, egzistuoja žodinių susitarimų arba gerų ketinimų protokolų pavidalais tarp valstybės ir nacionalinių transliuotojų, geranoriškumo principu“, – sakė J. Katinaitė.
Konservatorius V. Kernagis su grupe parlamentarų parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos radijo stotims nustatyti 35 proc. Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotą.
Ketvirtadalį šios kvotos siūloma skirti naujiems, per pastaruosius trejus metus sukurtiems lietuviškos muzikos kūriniams.
Pirmadienį Seime siūlomus pakeitimus planuojama aptarti su suinteresuotomis grupėmis – radijo stočių atstovais, atlikėjais.
Muzikos verslo atstovai skaičiuoja, kad įpareigojus radijo transliuotojus mažiausiai trečdalį eterio skirti lietuviškam turiniui, Lietuvos atlikėjai per metus papildomai uždirbtų milijoną eurų.
Radijo stočių atstovai pataisas sako esant perteklines.
Naujausi komentarai