„Kultūros kelių sertifikavimas paskatins kultūros kelių operatorius efektyviau ir tvariau vystyti kultūros kelius. Sertifikatas suteiks daugiau galimybių kultūros kelių operatoriams dalyvauti įvairiose valstybinėse programose, skirtose skatinti turizmą, kultūros paveldo išsaugojimą ir įveiklinimą, bendruomenių užimtumą, gyventojų verslumą“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Paraiškos bus vertinamos pagal Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo tvarkos aprašą, reglamentuojantį kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo kriterijus, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį ir jį sertifikuoti teikimą, paraiškų atranką ir vertinimą, Kultūros kelio Lietuvoje sertifikato išdavimą, sertifikuotų kultūros kelių operatorių veiklos koordinavimą ir kultūros kelių veiklos stebėseną. Aprašo reglamentuojama tvarka gali būti nustatyti trys kultūros kelių lygmenys – regioninis, nacionalinis ir tarptautinis.

Kultūros keliai yra vienas esminių kultūrinio turizmo plėtojimo būdų. Jie apima keliavimą siekiant pažinti kultūrinę aplinką (nuo architektūros ir kraštovaizdžio iki nematerialaus kultūros paveldo), asmenis, įvykius, kultūros renginius, vaizduojamąjį ir scenos menus, maistą, kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus.

Kultūros kelių projektus Lietuvoje inicijuoja valstybės, savivaldybių ir viešosios kultūros įstaigos, asociacijos ar savivaldybės, tačiau daugumai jų trūksta tvarumo. Atsižvelgdama į tai Kultūros ministerija, vykdydama Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo dvišalio bendradarbiavimo fondo projektą „Kultūros keliai regioniniam vystymui“, 2019 metų rudenį Vilniuje ir Kaune organizavo renginių ciklą, skirtą Lietuvos kultūros kelių vystytojams ir suinteresuotoms įstaigoms. Renginiuose žiniomis, patirtimi ir gerąja praktika dalijosi ilgametę kultūros kelių vystymo patirtį turinčių organizacijų atstovai iš Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Didžiosios Britanijos.