Kinas

“Baudėjas” – nebijokite baisiųjų “superherojų”, bijokite alkoholikų

Kai kurių filmų gali visiškai nebūti. Ir nuo to niekam nebus blogiau. Dvi valandos bus sutaupytos. Smegenų dėžutėje liks laisvos vietos naudingai informacijai. Užpakalis taip pat laimingai šypsosis, negavęs su kėde į dantis...

Kas norės, tas supras, kurlink lenkiu, ir kino platintojai negrieš dantimis, vaitodami, jog antireklama kritikų straipsniuose žlugdo ir taip silpną Lietuvos kino industriją. Tiesą pasakius, nėra ko baimintis neigiamos recenzijos, ta auditorija, kuri eina į “bukus ir bukesnius’’ filmus, straipsnių neskaito ir su rašeivų nuomone nesiskaito. Pabandykit įrodyti statistinio intelekto vyrukui, kad „Greiti ir įsiutę 2“ yra šlamštas kvadratu... Pasakykit du kartus per metus į kiną einančiai mergaičiukei, jog „Perl Harboras“ – muilas apatiniam trikotažui skalbti... Dar nesame tiek „kiniškai“ išsivystę kaip primityvieji, bet gerbiantys ir įsiklausantys į tūkstančius filmų mačiusio eksperto žodžius amerikiečiai. Už Atlanto – kino kompanijoms rašantys apie kiną žurnalistai yra tikri baubai. Arba išganytojai – sėkmės atveju... Štai brūkštelėjo vadinamasis patikimiausių kino kritikų penketukas apie „Žmogų vorą 2“ keliasdešimt palankiausių eilučių ir prie kino teatrų išsirikiavusios eilės padvigubėjo. Jei matuosime pinigais – papildomai 100 milijonų dolerių „žurnaliūgos“ šiai juostai tikrai uždirbo. Gal net daugiau... O prieš porą savaičių lygiai tokiu pat principu buvo sumindyta „Moteris katė“. Rašoma be ceremonijų, „čili“ stiliumi – blogiausias metų filmas, neįtikėtinas žlugimas, režisieriau, kur bėgi, kad kadras trunka dvi sekundes ir mes neatpažįstame aktorių veidų... Ir ką gi, stambus projektas subliūkšta, subyra, suyra ir merdi. Jei matuosime pinigais – 100 milijonų sąžiningai nušvilpia kino kritikai. Žiūrovai sustoja pusiaukelėj į kino teatrą...Tuo tarpu Lietuvos kino kritikų atsiliepimai užstringa laikraščio puslapių gniaužtuose. Be to, nepalankiai parašęs pats gauni pylos nuo platintojų, todėl mūsiškiai rašo atsargiai ir bet kur stengiasi rasti šviesių spalvų ir scenų, nors filmas – kiauras.

Pasitaręs su sąžine pareiškiu – „Baudėjas“ kiauras. Iš kur bemestum, pataikai į krepšį... Komiksas... Keršto istorija... Vienas prieš visus... Visi negyvi, o vienas užsitaiso sudėtingą veido išraišką ir ja šaudo nuo pradžios iki galo.

Blogiečiai išžudo geriečio FTB agento Frenko šeimynėlę, o jį patį palieka su skylute krūtinėje. Aišku, kariesas mistiškai išgydomas ir herojus prisikelia, tam, kad kenkėjams nusuktų sprandus. Kvepia Sigalo, Švarcenegerio ir Van Damo „bajeriais“. Plius – su Vino Dyzelio patirtimi juostoje „Atpildas“.

Pirmos trisdešimt minučių – gryna Kristaus kančia. Depresija, tamsybė, kvailybė, kaip rusai sako – „kas per žalias liūdesys“...Režisierius Džonatanas Heinslis („Armagedono“ scenaristas, debiutuojantis režisūroje) iš visų jėgų perša mums savo herojų. Perša tragiškai – išeina juokingai. Perša juokingai – išeina tragiškai. Nei šiaip, nei taip – humoras su rimtais dalykais nesusiklijuoja. O filmo kūrėjai klijus tepa ir tapšnoja. Bet ar įmanoma „Betmeną“ sulipdyti su „Varnu“?

Po pusvalandžio „Baudėjas“ kaip ir įsibėgėja, kaip ir viltis šmėkšteli bent efektų porciją susileisti... Jie suleidžiami su visais patogumais, tačiau tamsi filmo atmosfera užgožia veiksmą, kuris gana standartinis. Mašinų susidūrimas, šūvių puokštės ir sprogimų rožės. Į atmintį įsitringa šaudymas lanku ir klaiki Frenko vienatvė, atskiesta alkoholizmu. Uždaras ratas – gerti, žudyti, gedėti. Čia galima pagirti režisierių už drąsą – skandinti komiksą religinio trilerio tamsoje ir atimti iš žiūrovo „hepiendą“. Nors kai kalbama apie alkoholizmą, kažkodėl peršasi mintis – tuoj ekrane pasirodys anoniminių žudikų – ryklių klubas iš „Žuviuko Nemo“ ir pasigirs perdirbta kultinė frazė – „Žmonės – draugai, o ne maistas“. Baudėją vaidinantis Tomas Džeinas – beveik beviltiškas. Kompiuterinė herojaus kopija. Vizualiųjų efektų meistrai iš „Žiedų valdovo“ sukūrė įtikinamesnį padarą – Golumą. Aktorinę gumą tempia Džonas Travolta – blogiečių oda jam paskutiniuoju metu prigyja labiau nei teigiamas kraujas. Tačiau trylikamečių lygio siužete Travolta atvirai nuobodžiauja, laukdamas čekio su honoraru. Tačiau trylikamečių lygio siužetas „lankstomas“ su „S“ ženklo smurto scenomis. Ir pabaiga, kuri sukelia prislėgtus jausmus ir priešsavižudybinę depresiją. Vargšas „superherojus“, nubaudęs priešus. Ir dar baisiau – žiūrovus.