Kėdainiai – vienintelis miestas Lietuvoje, turintis tris sinagogas. Pasak istorikų, praėjusiame amžiuje žydai čia sudarė beveik pusę gyventojų.

„Pagal pirmąjį visuotiną žydų surašymą XVIII a. viduryje, mes žinome, kad čia gyveno beveik 5000 žydų, kas iš esmės jau reiškia didelį miestą. Vėliau Kėdainiai tampa tam tikru migracijos centru iš kurio žydai pasklinda po kitus Lietuvos regionus, pavyzdžiui, Kauno pavietą, Vilniaus vaivadiją ir panašiai“, – sakė Vilniaus universiteto darbuotoja dr. Dovilė Troskovaitė,

„Turime Žydų gatvę, turime senąją Rinkos aikštę su dviejų sinagogų kompleksu, turime trečiąją sinagogą ir, apskritai, didžioji dalis senamiesčio susiję su žydų gyvenimu. Ir dabar einant Kėdinių gatvėmis galim matyti Dovydo žvaigždę ant frontono namo Didžiojoje gatvėje. Pasirūpinome Gaono atminimu, kuris čia studijavo. Senosios rinkos aikštėje ant buvusios sinagogos – memorialinė lenta žydų bendruomenei. Skelbiama, kad Senoji rinka – tai buvo žydų  dvasinio ir ekonominio gyvenimo centras“, – pasakojo Kėdainių muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Vienoje iš sinagogų veikia miesto daugiakultūris centras. Čia organizuojami ekspediciniai žygiai, kurie padeda atskleisti krašto istoriją, suvokti žydų paveldo ypatumus.

„Kėdainiuose žydų bendruomenė buvo gana įtakinga ir XIX a. pabaigoje žydai sudarė net 61 proc. visų gyventojų. Ir šis miestelis, vadinamas štetlu, atitiko visus pagrindinius reikalavimus: buvo sinagoga, kapinės, kirpėjo, kepėjo namelis, bendruomenė turėjo net 8 maldos namus ir gyveno tikrai pilnakraujį gyvenimą,“ – sakė daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Europos žydų kultūros dienų renginiai vyks beveik dvidešimtyje Lietuvos miestų bei miestelių. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno apie 220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 proc.