Į Klaipėdos kino klubo duris pasibeldė žiūrovai

Išbadėję Klaipėdos kinomanai pagaliau turės vietą, kurioje galės žiūrėti ne „vidiakus“, ne „bojavikus“ ir ne „amerikietiškus pyragus“.

Paradoksaliu laiku, kai kino teatrai sudega ar virsta prekybos centrais, trijų kultūros institucijų – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro, Dailės parodų rūmų ir LDS P.Domšaičio galerijos - iniciatyva uostamiestyje duris atvėrė Kino klubas.

Po savo stogu Kino klubą priglaudė P.Domšaičio galerija. Regis, joje buvusi nedidukė salė buvo kaip tik skirta ne komercinių, ne masėms skirtų filmų išsiilgusiai publikai.

O jos į pirmąjį klubo surengtą vakarą susirinko neįtikėtinai daug. Kino klubo kuratorius Nerijus Grigas-Pluhar juokais apgailestavo, kad nesusilažino su P.Domšaičio galerijos direktore Kristina Jokubavičiene, kuri geriausiu atveju tikėjosi pusės užpildytos salės.

Klubas uostamiesčio publikai prisistatė, pasirinkdamas dokumentinę Agnės Marcinkevičiūtės juostą „Beveik laimingas“, kurioje atskleidžiama įvairiapusė 2002 metais mirusio rašytojo, poeto, publicisto Jurgio Kunčino asmenybė.

Prisiminimais apie J.Kunčiną pasidalijo klaipėdietis poetas Gintaras Grajauskas.

Su jau mirusiu kolega sakė nebuvo itin artimas draugas, „nevaikščiojo už rankų susikabinęs“, tačiau turėjo progų pabendrauti poetinio Druskininkų rudens renginiuose, užsienio knygų mugėse.

Pasak G.Grajausko, tai buvo švelnus, šiltas ir jaukus žmogus. Susirinkusieji išgirdo J.Kunčino komunikato, kurį 2001 metais jis skaitė Klaipėdoje vykusiame antrajame poetų sambūryje „Placdarmas“, ištrauką.

A.Marcinkevičiūtė savo filme nenugludino J.Kunčino asmenybės iki tobulo brangakmenio spindėjimo. Juolab kad šis žmogus toks ir nebuvo. Filme kalbinti J.Kunčiną pažinoję poetai Antanas A.Jonynas, Valdas Braziūnas, žmona Rasa atvirai kalbėjo apie „juoduosius“ šios talentingos, nepaprastai kūrybingos asmenybės periodus.

Filme buvo pateikta ne tik rinkta po mirties, bet ir autentiška, J.Kunčinui esant gyvam filmuota medžiaga.

Režisierė A.Marcinkevičūtė prisipažino, kad sukurti filmą apie J.Kunčiną paskatino jo kūryba, kurią labai mėgsta. Pagal šio rašytojo noveles režisierė yra pastačiusi trumpo metražo vaidybinę juostą „Menestreliai maksi paltais“.