MŪSŲ TRADICIJOS

Ir šiaudiniuose soduose gieda paukščiai

Klaipėdos etnokultūros centro vaikų folkloro grupės „Kuršiukai“ ir Sendvario pagrindinės mokyklos vaikų folkloro grupės „Pupos“ vadovė Margarita Macijauskienė šiaudinius žaisliukus, kuriais dar mūsų protėviai prieš Kalėdas puošdavo amžiną gyvybės medį – eglutę, pradėjo kurti prieš gerą dešimtmetį. Vienoje radijo laidoje išgirdo raginimą, jog dabar pats laikas eiti į laukus žaliavos šiaudinukams prisirinkti. Žiemą sirgdama pabandė iš nesudėtingų detalių suverti pirmąjį papuošalą, kol galop Etnokultūros centro palubėje svajingai be vėjo ėmė suktis Margaritos sodai.

Puošia prieš Kūčias

Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji neįsivaizduoja Kalėdų be eglutės. Tiesa, vis dažniau praktiniais sumetimais perkam plastmasinę, tačiau net ir apipurkšta dirbtiniu eglės kvapu, vargu ar ji kvepės ramiomis girių gūdumomis, namus pripildydama jaukios šilumos ir palaimos.

Pasak M.Macijauskienės, senovėje žalio medžio puošimas turėjo magiškos galios. Žmonės tikėjo, kad žalio medžio pagerbimas suteiks laimės, vaisingumo, padės sulaukti gero derliaus. XVI-XVII amžiuje Kalėdų eglutė pradėta puošti Vakarų Europos šalyse: Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Lietuvoje Kalėdų eglutės pasirodė Tik XIX amžiuje. Eglutės būdavo puošiamos Kūčių vakarui ir laikomos per visą Kalėdų laikotarpį iki Trijų karalių. Seniau eglutes puošdavo riešutais, džiovintais obuoliais, žvakelėmis, vėliau – saldainiais, kuriais galima buvo pasivaišinti tik per Kalėdas.

Lietuvių sakmėse apie eglę kalbama dvejopai. Vienur teigiama, jog kiemo, kuriame auga eglė, šeimininkas visada turės skolų, kitur – kad tai labai geras medis; kad į eglę netrenkia perkūnas arba ją labai mėgsta velnias. Eglėmis puošdavo per vestuves namų vartus. Jos į paskutinę kelionę lydėdavo ir mirusį. M.Macijaus-kienės teigimu, eglę galima aptikti beveik visose lietuvių šeimos ir kalendorinėse šventėse – kaip amžinai žaliuojantį, žemės jėgas simbolizuojantį medį.

Reikia kantrybės

Pirmuosius šiaudinukus Margarita vėrė intuityviai – šiuo jausmu pasikliauja iki šiolei, kurdama net sudėtingų konstrukcijų erdvinius sodus. Pradžioje sodus darydavo iš atskirų detalių, vėliau įgudo verti vientisus. Pasikabina – kad būtų aukščiau galvos, rankos nuolat pakeltos, nugara įsitempusi. Tai - sudėtingas ir daug kantrybės reikalaujantis užsiėmimas. Kelios savaitės praeina, kol paruošiama žaliava. Veriant šiaudelius, šie dažnai sulūžta – juk tai labai trapi medžiaga! Dažniausiai savo pomėgiui moteris atsiduoda vakarais, todėl vieną didžiulį sodą tenka gaminti net mėnesį ir daugiau. M.Macijauskienė yra surengusi keturias personalines parodas, savo šiaudinius kūrinius eksponuoja įvairiuose folkloro renginiuose. Sendvario pagrindinės mokyklos choreografijos klasė, kurioje repetuoja „Pupos“, išpuošta Margaritos rankomis sukurtomis grožybėmis.

Prieš keletą metų, su „Kuršiukais“ prieš Kalėdas viešėdama Švedijoje, ten papuošė eglutę lietuvišku papročiu – ant žalio medžio spindėjo šiaudiniai papuošalai ir degė raudoni rojaus obuoliukai. Šiaudinukais puošiamas ir tradicinis Mažosios Lietuvos advento vainikas. Jis kiekvienas metais iki Kalėdų kabo Etnokultūros centre.

Jau dešimtmetį šioje lietuvių tradicijas ir papročius populiarinančioje kultūros įstaigoje advento laikotarpiu M. Macijauskienė rengia etnomokyklėles, kuriose visi norintieji gali pasimokyti, kaip pasigaminti šiaudinių papuošalų.

Siūlo pasidaryti

Tiems, kurie turi ūpo savo eglutes papuošti netradiciniais blizgučiais, o savo rankomis sukurtais papuošalais, M.Macijauskienė papasakojo, kaip, apsiginklavus kantrybe, galima tai padaryti.

Prieš darbą šiaudus mirkome šaltame vandenyje kelias valandas, nes išmirkę jie tampa lankstūs, karpant netrupa. Darbui reikės kelių adatų su didelėmis auselėmis, lininių arba baltų stiprių siūlų, žirklių, liniuotės ir trupučio išmonės. Jeigu šiaudų neturite, jų varstymo technikos galima pasimokyti ir su plastmasiniais šiaudeliais.

Vienas šiaudinuko narelis daromas iš 12 šiaudelių. Pirmiausia imami 8 vienodo ilgio šiaudeliai, adata su siūlu, gale mazgo nerišame. Iš eilės suveriame 4 šiaudelius, siūlo galus surišame, bet nenukerpame. Tada perveriame dar du šiaudelius, tvirtiname apačioje. Suveriame likusius 2 šiaudelius, tvirtiname apačioje. Pasirenkame 4 trumpesnius šiaudelius už suvertuosius. Po paskutiniojo pritvirtinimo adata yra šiaudinuko viršuje. Reikia, kad ji atsidurtų šiaudinuko viduryje, todėl perkišame per bet kurį šiaudelį iki vidurio. Perveriame per trumpesnįjį šiaudelį ir tvirtiname ties sudūrimu. Taip suveriame visi 4 trumpesnieji šiaudeliai. Turime pagrindinį šiaudinukų narelį. Pasitelkus fantaziją, galima sukurti gražių šiaudinukų – saulučių, žvaigždučių, paukščių, drugelių, žmogeliukų, angeliukų - Kalėdų eglutei papuošti.