Bendras Baltijos šalių kino žmonių darbas – sena idėja, kurią filmo prodiuserei Uljanai Kim po filmo „Aš esi tu“ premjeros Kanų kino festivalyje pasiūlė kino prodiuseris, Europos arthouse kino tėvu vadinamas Karlas Baumgartneris-Baumi.

Prieš dvejus metus baigtame filmuoti Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ susipina ir šalys, ir laikmečiai. Filmas nukelia į 1989-uosius, į laiką, kuomet pradėjo vertis sienos, kurtis alternatyvios jaunimo grupuotės, muzikos grupės, įsisiūbavo laisvės judėjimai. „Žmogus ir jo epocha neišardomai susiję“, – pristatydamas filmą spaudos konferencijoje sakė filmo režisierius K. Vildžiūnas.

Asmeninė Kristijono istorija tapo filmo pagrindu. Jis taip pat turėjo grupę ir galybę jaunystės prisiminimų iš 1989-ųjų. Taip pat – niekuomet neįrašytų tada populiarios, alternatyvią muziką grojančios grupės „Šiaurės kryptis“ dainų. „Filme skamba „Šiaurės krypties“ muzika, tos dainos buvo sukurtos 1988 metais, tačiau nerealizuotos. Pamėginome jas atkurti, nukeliauti atgal. Išėjo moderniau nei galvojome, tačiau du kartus į tą pačią upę neįbrisi“, – sako filmo dainas kartu su Kristijonu įrašęs buvęs grupės narys Zigmas Butautis.

Muzikantą Simoną jaunystėje filme suvadinęs aktorius Marijus Mažūnas tikino, kad dainos jam padėję geriau pajausti Simono personažą, suprasti vaidmenį. „Aš nenorėčiau tapti toks, koks filme yra Simonas, suvaidintas Dainiaus Gavenonio, – tikino jaunasis aktorius. – Labai trukdo gyventi, kai esi įsikabinęs į praeitį, kai negali ištrūkti iš anų dienų įvykių“.

Marijui – tai pirmasis vaidmuo kine. Jaunam, jau po Nepriklausomybės gimusiam aktoriui, buvo įdomu persikelti į laiką, kuriame gyveno jo tėvai.

„Laikas, kai formuojasi asmenybė, ypač brangus, – po filmo peržiūros sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas D. Gavenonis. – Tai, kas vyko anuomet, sukūrė mane tokį, koks esu dabar. Tiesą sakant, metai, darbai, reikalai, vaikai ir įsipareigojimai mus apaugina storiu kiautu. Kai jį nulupi vieną dieną, pamatai, kad viduje tu vis dar toks pat esi, koks buvai tada.“

Svarbiausia žinutė, kurią Dainius savo herojaus lūpomis norėtų perduoti žiūrovams yra tokia: „Kai susitaikai su savimi, kai sau nebemeluoji, nebevaidini, aplanko ramybė, ir jau gali žengti kitą, naują žingsnį, kurti naują save“.

Populiarią televizijos laidų vedėją suvaidinusi aktorė Elžbieta Latėnaitė savo vaidmeniui ilgai ruošėsi. „Tuomet daugiau žiūrėjau televizijos laidų, su Kristijonu rankiojome po trupinėlį iš jų visų. Tačiau vieną visai nesunku atpažinti“, – šypsojosi Elžbieta, visgi vedėjos pavardės ji neišdavė. „Palikime šį žaidimą žiūrovams“, – intrigavo.

Ypatingą filmo atmosferą sukūrė legendinis filmo dailininkas Galius Kličius, kostiumų dailininkė Agnė Rimkutė ir talentingas kino operatorius Audrius Kemežys. Sukurti ir nufilmuoti du skirtingus laikmečius buvo tikras iššūkis, pripažino visi jie.

A. Rimkutei teko išmatuoti ir aprengti didžiulės masinės scenos, kurioje buvo vaizduojamas Baltijos kelias, dalyvius. „Į Estiją nugabenome sunkvežimį drabužių, – prisiminė Agnė. – Mums neišeina taip paprastai, kaip kine įprasta, masinių scenų dalyviams parinkome po keletą variantų drabužių ir žiūrėjome, kurie filmavimo aikštelėje atrodys geriausiai“.

Istorinių nuotraukų, kaip atrodė tuometinė Rotonda Vilniaus Sereikiškių, o dabar – Bernardinų parke, dailininkui G. Kličiui irgi teko ilgai ieškoti. Iš nuotraukų jis atkūrė autentišką atmosferą, kurioje anuomet rinkdavosi neformalus jaunimas.

„Dirbdamas su amerikiečiais patyriau, kad jiems į autentiką nusispjauti. Sakau jiems, kad bulvės Robin Hudo laikais neaugo, o jie man sako – kas be tavęs tai žino? Kristijonas savo filme tokių dalykų neatleistų“, – įsitikinęs G. Kličius.

Filmo „Senekos diena” veiksmas rutuliojasi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių šūkis – „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe.

Filmo premjera Lietuvoje numatyta rugsėjo 30 dieną.