Suomijos Laplantijos universiteto leidinyje „Techno-voyeurism into a (performing) Body“ aprašytas tyrimas atskleidžia, kad, pritaikius EEG realaus laiko patirtis, leidžia savitai pažvelgti į atlikėją kaip į žmogų. Vidinė fizinė atlikėjo būsena per performansą gali būti įrašoma arba rodoma realiuoju laiku. Tai leidžia iš arčiau pažvelgti į menininko, pasinėrusio į gyvą pasirodymą, kognityvinę būseną.

Meninė M. Griniuk tyrimo dalis buvo vykdoma 2019–2021 m. įvairiose Šiaurės ir Baltijos šalių regiono meno vietose ir renginiuose – pavyzdžiui, Stokholme vykusiame „Supermarket Art Fair“, „Common Ground“ projekte Palangoje. Kūrėja išplėtojo įtraukiančius performansus, kurių metu sąveika su auditorija buvo pagrindinė meninės raiškos dalis, turėjusi įtakos M. Griniuk, kaip atlikėjos, kūno būsenai.

Atlikėjo būsena per performansą gali būti įrašoma arba rodoma realiuoju laiku.

Atlikti meniniai eksperimentai parodė, kad performansus formuoja ir veikia auditorija, pasirodymo vieta ir jo metu naudojami objektai, tokie kaip savadarbiai muzikos instrumentai, EEG įranga ar archyvinė medžiaga – nuotraukos, tekstai. Visi kartu jie daro įtaką tam, kaip atlikėja jaučiasi ir kokį pažintinį krūvį ji patiria.

„Realaus laiko patirtis suteikia žiūrovams galimybę autentiškai pažvelgti į atlikėją kaip į žmogų, patiriantį emocijas ir jaudulį atspindinčias fizines sąlygas atliekant gyvą meno kūrinį“, – aiškina M. Griniuk.

Atlikėjo pasirodymo vaizdo įrašo ir į garso bangas ir vaizdus paverstos smegenų veiklos rodiklių kombinacija galėtų būti įtraukiama į performanso meno kūrinio pristatymą muziejų ir meno galerijų publikai.

„Užfiksavus, kaip susivienija garsas, vaizdas ir įrašyta performansą atliekančio kūno vidinė būsena, galima parodyti, kad performansas nėra statiškas, o veikiau progresuojantis meninis veiksmas“, – teigia M. Griniuk.

M. Maslo nuotr

Gauti rezultatai gali priartinti tyrimus ir technologijas prie meno akademine prasme, pavyzdžiui, organizuojant performanso meno ugdymą meno akademijose.

„Galimybė sustiprinti ryšį tarp publikos ir atlikėjo, atskleidžiant atlikėjo kūno būseną, jaudina įvairiomis prasmėmis. Pirmiausia, technologijos leidžia mums išplėsti performanso įrašymo galimybes. Atlikėjo vidinė būsena visada buvo paslėpta pasirodymo dalis, kurią dabar galime stebėti – galima atsekti atlikėjo išgyventas jaudulio akimirkas“, – pastebi M. Griniuk.

Jos teigimu, atlikimo menas, ypač performanso meno ugdymas, galėtų pasinaudoti šiuo atradimu ir imtis novatoriškų veiksmų išnaudojant technologijas performansams kurti, juos patirti ir užfiksuoti. Tam net nebūtina naudoti EEG technologiją – galima pasitelkti biometrinius duomenis plačiąja prasme.