Nei aš tą margutį numarginau, nei tuos Zuikius Puikius numezgiau. Jei ką dar pavyksta sumegzti, tai nebent – iš žodžių. Štai dabar ir pabandysiu. Įkvėpė, žinoma, zuikiai. Tiksliau – jų autorė. Margutis taip pat turi savąją istoriją, bet jį gal paliksim kitam kartui. Šiuo metu, prisipažinkim, jau įkyriai dažnai girdime, kad laikydamiesi karantino, saugome ir save, ir ypatingai – vyresnio amžiaus žmones. Ar nepyktelime dėl to kartais jaunesnieji? Ar nepasijuntame kaltais dėl to, kad esame vyresnieji?
Rodos, neįtikėtina, bet mano pažįstami vyriausieji – neįkainuojamas optimizmo šaltinis. Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojams ir svečiams gerai žinomi du, tiksliau dvi. Saulutė ir Zitutė. Abi – jau įpusėjusios paskutinę šimtmečio dešimtį!
Pirmoji – Irena Saulutė Špakauskienė, gyvoji tremties liudytoja, garsėja visame pasaulyje. Tačiau šį kartą – ne apie ją, turinčią mylinčią ir besirūpinančią šeimą.
Antroji – Zita Riestienė, zuikučių autorė, kurią, prisimenant dar iš praėjusios vasaros muziejuje, norėtųsi pavadinti priesvirnio pelyte. Mat, kasryt atvykusi iš Kauno ir pėstute įveikusi beveik du kilometrus nuo greitkelio iki gražiausios aukštaičių kaimo sodybos, būtent priesvirnyje iškabindavusi šiaudinukus, įvairius mezginius, kitokius savo rankdarbius, kuo geriausiai nusiteikusi kalbindavo muziejaus lankytojus. Anksčiau minėtą maršrutą, žinoma, puikiausiai beveik kasdien įveikia ir pirmoji mūsų herojė, skubanti į darbą tremties sektoriuje. Taip, taip, nesuklydau, į darbą. Gi Zitelė arba Zitutė – tikriausias senjorų savanorystės pavyzdys. Neformalus. Ir pati Zita – ne tokia jau pilka pelytė. Kad nebūtų vien tik tušti žodžiai, atraskite ją, vartydami šį Kauno apskrities tautodailės parodos katalogą.
Tiesa, jis sudarytas prieš penkiolika metų, bet gi šitie – skirti Tautodailei. Gal ir ne vieną pažįstamą tautodailininką kataloge vėl atrasite. Man jis priminė dar tris. Pernai iškeliavusį anapilin Vygantą Jazerską – margučio, matomo nuotraukoje, autorių, puodžių dirbtuvės šeimininką, Algirdą Šalkauską – kryždirbystės meistrą, ligi šiol Lietuvos liaudies buities muziejuje restauruojantį medinį paveldą ir Eleną Kniūkštaitę – nuostabią tapytoją, nesuskaičiuojamo angelėlių pulko „mamą“, daug metų taip pat dirbusią restauratore, šiemet minėsiančią gražią sukaktį.
Grįžkim prie Z. Riestienės. Gyvenimas, kuris kažkaip persipynęs su garsaus fotografo, kraštotyrininko Balio Buračo gimine, jos tikrai nelepino. Jaunystėje praradusi mažą vienturtę dukrelę, dėl sveikatos turėjusi pakeisti darbą, muziejuje ji pasirodė pirmaisiais metais, kaip sodybos šeimininkė ir buvo viena iš tų, galinčių papasakoti apie atspindimą tikrovę ne tik iš knygų, o iš savosios patirties. Ir ne vien papasakoti! Jos rankomis atnaujinti sodai, tokie, kaip anksčiau naudoti vestuvių bei Velykų šventėse, papuošė muziejaus ekspozicijas. Jos pagamintais šiaudiniais paukšteliais ir angelėliais apdovanoti daugelis pagrindinių edukacinių užsiėmimų, skirtų šeimos papročiams, veikėjų. Jos šiaudinukai ligi šiol kasmet padabina kalėdines eglutes dviejose gryčiose, laukiant senelio Kalėdos apsilankymo.
Pernai vasarą, svilinant trisdešimties laipsnių vidurdienio karščiui, ji, nešina pjautuvu, dar skubėjo pati prisipjauti rugių, kad turėtų medžiagos šiems gaminukams. Prisipjovusi, vežėsi krepšyje su ratukais į Kauną. Belaukiant šiųmečių Velykų, ji skambino susirūpinusi, kad negali atvežti savo rankdarbių ir padovanoti muziejui!
Tiek susiraizgiau savajame žodžių mezginyje, kad niekaip negaliu priartėti prie esmės. O ji štai kokia. Paskambinau Zitai pirmąją šventų Velykų dieną – neatsiliepia... Antrąją, man nespėjus prasižioti, užgriuvo sveikinimų lavina. Ir įpareigojimas! Visiškai viena kažkuriame Kauno daugiabutyje švęsdama Prisikėlimo šventę, ji skuba patvirtinti, kad jaučiasi kuo geriausiai, kad turi primezgusi riešinių daugiau nei jai metų, maisto – visiems šiems metams pakaks, o aš privalanti visus pasveikinti! Linkėjimai visiems nuo Zitos! Štai tą pagaliau ir padariau. Stiprių dvasia – nieks nepalauš!
Skaityti apie sodus detaliau galite čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas42
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta69
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį16
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“14
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
Prasidėjo Klaipėdos pilies džiazo festivalis: scenoje – ir svečiai iš užsienio
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kviečia klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera6
Kasmet vidurvasarį Nemuno ir Neries santakoje įsikuria festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kviečiantis kauniečius ir miesto svečius į spalvingą muzikos šventę, jau tapusią tradiciniu miesto muzikinio gyvenimo akcentu. Čia skamba ...
-
Abiturientas T. Valiūnas pristato savo pirmąjį detektyvą: jau dabar vadinamas lietuviška sensacija
Knygą parašyti Tomas Valiūnas troško nuo vaikystės. Ne tik troško, vis pamėgindavo, tačiau baigti nepavykdavo. Baigęs dešimtąją Pranciškonių gimnazijos Kretingoje klasę vaikinas užsispyrė išsiaiškint...