Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) ruošiasi gastrolėms Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Šįkart labiausiai bus pamaloninti lengvojo operinio žanro gerbėjai: sostinėje bus parodyti du operečių aukso fondo kūriniai ir miuziklas.

Pagrindinę moters rolę abiejose operetėse – Johanno Strausso „Šikšnosparnio“ Rozalindą ir Franzo Leharo „Grafo Liuksemburgo“ Anželę – dainuos dviejų „Auksinių scenos kryžių" laureatė Raminta Vaicekauskaitė.

Solistė pastebi, kad išėjimas į didžiausią Lietuvos sceną yra kitoks nei Kaune. „Mūsų teatras – mažesnis, tokiame dideliame teatre kaip LNOBT operetė gana sunkiai klausosi. Dainuodami skirtumo beveik nejaučiame, tačiau šio žanro kūriniuose yra nemažai kalbamųjų intarpų, ir didelėje erdvėje tekstai tiesiog pradingsta. Mums, solistams, sudėtingiau – turime suteikti daugiau jėgos balsui, kad tekstas pasiektų ir žiūrovą, esantį pačiame viršuje ir gale, – operetės atlikimo didelėje erdvėje niuansus atskleidė sopranas. – Vilniuje reikia truputį įveikti save, kad būtum išgirstas visų žiūrovų.“

Be to, pasak R.Vaicekauskaitės, Vilniuje artistams kiekvienąkart tenka prisitaikyti prie didesnių atstumų scenoje „Ten reikia daugiau vaikščioti, kad patektum iš vienos veiksmo vietos į kitą. Dekoracijos, sukurtos mūsų scenai, Vilniuje atrodo mažos, šalia jų lieka daug neužpildytos erdvės. Dėl to nukenčia bendras spektaklio vaizdas“, – apgailestavo atlikėja.

Ji pabrėžė: nors operos žanre sostinės publika yra išrankesnė nei Kauno, vis dėlto operetės žanre labiau išprusę yra laikinosios sostinės gyventojai. Mat šio žanro kūriniai sostinėje beveik nestatomi.

„O jaudulys lipant į sceną kiekvieną kartą yra, ir tai nepriklauso nuo to, kokiame mieste ar šalyje tai darai. Be jaudulio būtų blogai – nebūtų vidinės ugnelės“, – užsiminė R.Vaicekauskaitė.

Artistė vylėsi, kad kitąmet į gastroles bus vežami naujesni Kauno valstybinio muzikinio teatro spektakliai. „Ir naujais mūsų spektakliais – tiek operetėm ir miuziklais, tiek operom – Vilniaus publika, manau, neliktų nesužavėta“, – tikino pašnekovė.

Kaip perskaityta knyga

Veržlus valso, polkos, galopo ar čardašo skambėjimas, jausmų šėlsmas, viena paskui kitą sekančios komiškos scenos – visa tai yra pavergianti „Šikšnosparnio“ klasika.

Puošnios ir sąmojingos J.Strausso operetės pagrindinis herojus gauna gyvenimišką pamoką, savo žmoną pavadinęs miela, bet jau perskaityta knyga. Pasitelkusi gudrumą ir moterišką žavesį, jo sutuoktinė įrodo lengvabūdžiui vyrui, kad šis knygą skaitė praleisdamas pačius įdomiausius jos puslapius.

Grafo vedybų afera

F.Leharo „Grafe Liuksemburge“ žiūrovą įsuka į nelauktos meilės ir aistrų sūkurį. Siužeto vingiais

atskleidžiama, kaip planuojamą vedybų avantiūrą sužlugdo meilė. Praūžęs tėvų palikimą grafas Renė fon Liuksemburgas varganai gyvena iš savo pieštų paveikslų, kai turtingas kunigaikštis netikėtai pasiūlo jam pusę milijono už vedybas ir greitas skyrybas su nepažįstama mergina. Vedybos įvyksta – kad jaunieji vienas kito nematytų, juos skiria didelis nebaigtas paveikslas. Mergina turi tapti grafiene Liuksemburg, kad vėliau kunigaikštis galėtų vesti jau tituluotą damą. Tačiau gyvenimas iškrečia pokštą: grafas Liuksemburgas ir mergina pamilsta vienas kitą, nežinodami, kad yra susituokę.

„Muzikos garsų“ klasika

Sostinėje bus pristatytas ir visai šeimai skirtas, pasaulyje puikiai žinomas Richardo Rodgerso miuziklas „Muzikos garsai“. Muzikinėje pasakoje jauna vienuolė Marija siunčiama išbandymui – keletą mėnesių ji turi prižiūrėti rūstaus kapitono fon Trapo vaikus. Bet atvira merginos širdis ir stebuklingi muzikos garsai apverčia aukštyn kojomis tiek kapitono šeimos, tiek pačios Marijos gyvenimą. Kaune per 250 kartų rodytas miuziklas prieš metus buvo atnaujintas: pakeistos dekoracijos, moderniai papildyta scenografija. Atnaujintame spektaklyje, be žinomų teatro trupės dainininkų, žiūrovas išvys Jūratės Tadarienės vadovaujamus A.Kačanausko muzikos mokyklos moksleivius.