Jais tapo dirigentė Mirga Gražinytė, rašytojai Marius Ivaškevičius ir Vytautas Martinkus, kino operatorius Audrius Kemežys, aktorius Darius Meškauskas, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, pranešė Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

V. Martinkus įvertintas už intelektualiosios literatūros gylį, M. Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, M. Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, D. Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, A. Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą, A. Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį.

V. Daujotytė-Pakerienė pabrėžė, kad bene pirmą kartą nacionalinė premija skirta po mirties. Ji teigė, kad tokia praktika neturėtų tapti taisykle, o turėtų likti išimtimi. Tuo pačiu komisijos pirmininkė apgailestavo, kad A. Kemežio talento švytėjimas nebuvo pastebėtas prieš trejus metus.

Kino operatorius A. Kemežys mirė šių metų vasarį, eidamas 45-uosius metus.

„Tai yra tikrai išimtis, ji neturėtų tapti taisykle ir greičiausiai ji negalės tapti, kadangi operatorius Audrius Kemežys yra įvertintas už išskirtinius savo kūrybos darbus. (...) Mes svarstėme, kalbėjome, mąstėme ne apie šiaip pavienį kultūros ir meno dalyką, asmenį, bet susitikome su ypatingu reiškiniu, su ypatingu kūrybiniu intensyvumu, su ypatinga kūrybine energija, kuri prasitęsė į ateitį, tebėra gyva ir gyvybinga“, – tvirtino V. Daujotytė-Pakerienė.

„Audriaus Kemežio darbai iki šiol pasirodo ir dar pasirodys. Taigi, tai yra gyvas kūrėjas ta prasme, kad jo kūryba nesibaigė jo mirties faktu, todėl privalėjome jį svarstyti kaip kandidatą būtent septynerių metų kategorijoje, o ne už viso gyvenimo nuopelnus“, – pridūrė komisijos vicepirmininkas Nerijus Milerius.

Nacionalinė kultūros ir meno premija mirusiam menininkui buvo skirta 1991 metais. Po mirties įvertinti rašytojo Broniaus Radzevičiaus nuopelnai.

Iš viso pretendentų nacionalinei premijai gauti šiemet buvo pateikta 40 asmenų. Pasak V. Daujotytės-Pakerienės, labai svarbus buvo ekspertų darbas, kad visi pretendentai būtų tinkamai įvertinti.

„Be abejo, norėjome, kad kiekviena pagrindinė sritis būtų iškelta, matoma, kad būtų jai atstovaujama. Ne visais atvejais tai mums pavyko padaryti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė komisijos pirmininkė.

N. Milerio teigimu, šiemetinis pretendentų sąrašas išsiskyrė savo tolygumu.

„Šiemet kaip niekada lygus buvo pretendentų sąrašas. Tarkime, prieš dvejus metus buvo daug kūrėjų, kuriančių užsienyje, šiemet nebuvo jokios išskirtinės savybės, tai dar labiau apsunkino pasirinkimą“, – tvirtino komisijos narys.

Anot jo, skiriant nacionalinę premiją labai svarbu laiku įvertinti kūrėjus.

„Svarbiausias dalykas, kad menininkas būtų įvertintas savo laiku, tai yra ne per anksti ir ne per vėlai. (...) Svarbu laiku pastebėti tuos kūrėjus, kurie šiuo metu yra savo kūrybiniame epogėjuje“, – teigė jis.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.