Jais tapo kino režisierius Algimantas Puipa, rašytojas Saulius Šaltenis, operos solistė Asmik Grigorian, Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje autorės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė ir aktorė Viktorija Kuodytė.
A. Puipa ir S. Šaltenis apdovanojimus gavo už viso gyvenimo kūrybą, likę laureatai – už pastaruosius septynerius veiklos metus.
A. Puipa įvertintas už kino vaizdų poetinę realybę, S. Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių, A. Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą, pagrindinį apdovanojimą Venecijoje pelniusios operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrėjos – už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną, Z. Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, V. Kuodytė – už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Laureatus paskelbė Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Komisija iš viso vertino 40 kandidatų, tačiau V. Daujotytė-Pakerienė pabrėžė, kad į laureatus už viso gyvenimo kūrybą pasiūlyta per daug žmonių.
„Nemanome, kad tai yra teisinga. Mūsų nuomone, dar pernelyg jauni ir aktyviai dirbantys menininkai patenka į šitą grupę už visą gyvenimą“, – kalbėjo komisijos vadovė.
Ji taip pat sakė, kad „trūksta atsakomybės teikiant asmenis komisijos svarstymui“.
„Turėtų būti labiau suvoktas prestižinis šitos komisijos darbo ir šito apdovanojimo reikalas“, – tvirtino pirmininkė.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Premijos buvo įsteigtos 1989 metais, tad šįmet minimas jų trisdešimtmetis.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad jos įsitvirtino kaip aukščiausio lygio Lietuvos kultūros ir meno įvertinimas.
„Mes iš tikrųjų išlaikome tą profesionalaus meno vertinimo lygmenį nepaisant jokių politinių ar komercinių interesų, vertinami visų pirma meno pasiekimai, kūrėjų reikšmė mūsų valstybei, kūrėjų reikšmė visam pasauliui“, – kalbėjo ministras.
Jis ragino džiaugtis 2019 metų labai aukštais tarptautiniais Lietuvos menininkų pasiekimais.
„Mūsų menininkai ne tik siekia prilygti pasauliniam kontekstui, bet yra jo lyderiai. Per tuos nepriklausomybės metus mums yra pavykę įveikti XX amžiaus istorijos nulemtą plyšį, atotrūkį nuo Vakarų kultūros ir meno“, – sakė M. Kvietkauskas.
„Mūsų menininkų vardai šiandien yra pasaulinėse viršūnėse“, – pridūrė jis.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kitų metų vasaro 16-ąją.
Naujausi komentarai