Šioje generalinėje asamblėjoje, kaip nurodoma Kultūros ministerijos pranešime, tvirtinama ICCROM veiklos ir biudžeto programa 2020–2021 metams. Joje išskirtos šios prioritetinės ICCROM programos: „Pirmoji pagalba ir atsparumas kultūros paveldui krizės metu“, „Pasaulio paveldo lyderystė – gamtos ir kultūros integracija“ ir „ATHAR“ archeologijos ir architektūros paveldo išsaugojimas ir tvarkymas arabų regione. Dėmesys taip pat skiriamas regioninėms Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros programoms, su tvarumu susijusiai veiklai. Ši programa parengta atsižvelgiant į ICCROM Tarybos nustatytas ir 30-osios ICCROM generalinės asamblėjos patvirtintas strategines gaires 2018-2023 metams. Programa taip pat grindžiama ICCROM pastangomis atkreipti dėmesį į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo tikslus.

Komentuodama programos projektą, kultūros viceministrė I. Veliutė pabrėžė, kad vienas programos siekių „Nulis atliekų“ akimirksniu nesustabdys klimato pokyčių, tačiau tai labai aiški žinutė visuomenei.

„Svarbu suvokti, kad paveldas yra mūsų gyvenamoji aplinka, ir žmonės ja privalo atsakingai naudotis. Tam itin tinka ICCROM rengiamos mokymų programos, kuriomis siekiama kelti visuomenės suvokimą aktualiais klausimais paveldosaugos srityje“, – sakė viceministrė. Ji pridūrė, kad viena pagrindinių šios generalinės asamblėjos temų – programa jaunimui Afrikoje, ir pabrėžė, kad labai svarbu parengti ir įgyvendinti programą, vienijančią jaunimą Afrikoje su jaunimu iš kitų šalių. „Galime ir turime skatinti jaunimą labiau įsitraukti į paveldo apsaugos procesus, nes aktyvus jaunų žmonių dalyvavimas šiame procese yra esminė darnios ir tvarios ateities dalis“, – įsitikinusi I. Veliutė.

Šioje asamblėjoje taip pat vyko diskusija „Paveldo dekolonizacija“, kurioje keturi pagrindiniai pranešėjai pasidalijo mintimis apie tai, kaip bendruomenės ir kitos suinteresuotos šalys gali dirbti kartu, siekdamos kovoti su istorinėmis neteisybėmis, tebesitęsiančia nelygybe, skatinti „dekolonijinio“ paveldo praktikos atsiradimą. Ankstesnė ICCROM generalinė asamblėja, vykusi 2017 metais, buvo skirta karų, konfliktų ir gamtos stichijų sugriautų kultūros paveldo objektų atstatymo klausimams aptarti.

Šioje generalinėje asamblėjoje Lietuva kartu danais, švedais, estais, latviais, suomiais ir norvegais parengė bendrą pareiškimą, kuriame padėkojo ICCROM už pasiektus reikšmingus rezultatus gerinant organizacijos darbą, tačiau atkreipė dėmesį, kad centras galėtų tapti dar šiuolaikiškesnis, kad reikėtų sumažinti biurokratiją. Viena iš 12-os naujųjų ICCROM Tarybos narių tapo Švedija, atstovaujanti Šiaurės-Baltijos subregionui.

31-oji (ICCROM) generalinė asamblėja įtraukta į Lietuvos Respublikai 2019 metais prioritetinių tarptautinių organizacijų komitetų, komisijų, sesijų, konferencijų ir darbo grupių sąrašą. ICCROM yra viena iš trijų UNESCO Pasaulio paveldo komiteto patariamųjų organizacijų ir pagrindinė organizacija, sukaupusi pasaulinę patirtį kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo bei pasaulio paveldo objektų valdymo srityje. Ji siekia gerinti kultūros paveldo išsaugojimo kokybę, didinti supratimą apie kultūros paveldo apsaugos svarbą. Pagrindinės centro veiklos sritys – mokymai, informacija, moksliniai tyrimai, bendradarbiavimas ir atstovavimas. ICCROM šiuo metu priklauso 137 valstybės. 2017 m. išrinktas naujasis ICCROM generalinis direktorius dr. Weberis Ndoras. Lietuva prie šios tarptautinės organizacijos prisijungė 1991 m., primenama Kultūros ministerijos pranešime.

Nuo 1979 m. ICCROM apdovanoja asmenis, kurie svariai prisidėjo prie šios organizacijos plėtros ir (arba) pasižymi ypatingais nuopelnais kultūros paveldo išsaugojimo, apsaugos ir atkūrimo srityje. 2011 m. apdovanojimas – bronzinė skulptoriaus Peterio Rockwello skulptūra „Conservation“ skirtas Herbui Stovelui, kuris įnešė reikšmingą indėlį į Lietuvos paveldosaugos situacijos gerinimą po nepriklausomybės atkūrimo.