Programa, auginanti kūrybos sektorių
„Kūrybiška Europa“ yra vienintelė ES programa, skirta kultūros ir kūrybinių industrijų projektams finansuoti. Yra keletas kitų galimybių, bet ši programa išskirtinė būtent tuo, kad orientuojamasi į Europos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus augimą ir jo stiprinimą“, – sakė Kamilė Čelutkaitė, ES programos „Kūrybiška Europa“ biuro Lietuvoje vadovė ir paprogramės „Kultūra“ koordinatorė.
Pasak jos, pagrindiniai programos tikslai – išsaugoti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę bei paveldą, stiprinti Europos kultūros sektoriaus konkurencingumą Europoje ir už jos ribų.
„Statistika rodo, kad europietis labiau linkęs rinktis kiną, vaizdo žaidimus ar kitus audiovizualinius produktus, sukurtus ne ES. Šia programa siekiama pokyčių ir suteikti daugiau galimybių įvairių šalių žiūrovams patirti Europos kūrėjų kūrybą“, – pridūrė K. Čelutkaitė.
Paprogramės „Media“ koordinatorė Austėja Milvydaitė paaiškina išsamiau: „Programa yra padalyta į tris paprogrames: kultūros paprogramę, atliepiančią įvairius kultūros sektorius; paprogramę „Media“ – audiovizualinį sektorių, įskaitant kiną, vaizdo žaidimus ir virtualiąją realybę; tarpsektorinę paprogramę, kuria siekiama bendradarbiauti tarp kultūros ir audiovizualinio sektoriaus ir kuri nuo 2021 m. remia naujienų žiniasklaidą.“
Misija – padėti ir įkvėpti kūrėjus
Kūrybos sektoriui augti padeda ne tik finansavimas, bet ir žmonės. Kartais kūrėjams tereikia vieno pokalbio, kad idėja virstų tarptautiniu projektu, – būtent čia ir visoje projekto kelionėje kūrėjus lydi „Kūrybiškos Europos“ biuras. „Visų pirma mūsų misija yra skleisti informaciją apie šią programą nacionaliniu lygmeniu įvairiomis komunikacijos priemonėmis. Kita, lygiai tokia pat svarbi misija – padėti Lietuvos organizacijoms teikti paraiškas šiai programai. Mes padedame visame paraiškų teikimo procese – nuo konsultacijos dėl idėjos iki atgalinio ryšio dėl paraiškos pildymo“, – pasakojo Kamilė. Ji pabrėžia, kad biuras taip pat skleidžia sėkmės istorijas, įkvepiančias kitus kūrėjus žengti pirmą žingsnį.
„Galiausiai siekiame didinti potencialių Lietuvos pareiškėjų žinias tokiomis temomis kaip lyčių lygybė, socialinė įtrauktis. Prieš dvejus metus organizavau forumą „Lyčių lygybė kultūroje“, o šiais metais – tarptautinę konferenciją „Įtrauktis profesionaliajame mene: mada ar siekiamybė?“ Pakvietėmė tose srityse daug pasiekusių užsienio ekspertų, kad jie įkvėptų Lietuvos kultūros politikų ir kūrėjų diskusijas apie tai, kaip galėtume siekti proveržio griaudami barjerus, su kuriais susiduria moterys menininkės ar žmonės su negalia norėdami vystyti savo, kaip kūrėjų, karjerą“, – papildo Kamilė.
„Kaip „Kūrybiškos Europos“ biuras ir jo tinklo dalis, bendraujame su kolegomis iš kitų šalių ir kartu organizuojame bendras įgūdžių tobulinimo, tinklaveikos iniciatyvas, skirtas mūsų pareiškėjams. Taip jiems lengviau susirasti tarptautinių partnerių. Džiaugiamės, kad tinklaveikos iniciatyvos neretai virsta bendrais projektais“, – papildė paprogramės „Media“ koordinatorė A. Milvydaitė.
Sėkmės istorijos
Kamilė pasakoja, kad per beveik vienuolika metų paprogramė „Kultūra“ pritraukė daugiau kaip 10 mln. eurų dotacijų Lietuvos kultūros sektoriui ir buvo finansuota per 120 projektų.
„Tai skaičius, bet svarbu paminėti ir bendrą programos poveikį kultūros sektoriui. Nėra kitos tokios programos, taip stipriai skatinančios tarptautinį bendradarbiavimą, – susidūrus skirtingiems kultūriniams kontekstams galima vieniems iš kitų mokytis, dalytis patirtimi ir gerosiomis praktikomis. Taip kultūra išlieka gyvybinga“, – pabrėžė ji.
„Vienas matomiausių programos finansuotų projektų – Architektūros fondo koordinuojamas projektas „Open House Europe“. Šis projektas sujungė iki tol atskiras iniciatyvas skirtinguose Europos miestuose ir siekia stiprinti bendrą europinę viziją ir poveikį“, – pasakoja K. Čelutkaitė.
Tarp žmones labai paveikusių projektų ji mini asociacijos „Žuvies akis“ įgyvendinamą projektą „SPARSE Plius“, kurio tikslas – kad šiuolaikinė kultūra pasiektų pasienio miestelius. „Iš pradžių bendruomenės sakė: „Tie modernūs šokėjai, kurie vartosi ant žemės, mums neįdomūs.“ Tačiau, pamačiusios pasirodymus, jos dabar nuolat nori šiuolaikinio šokio savo scenose. Tai rodo, kaip smarkiai plečiasi auditorijų horizontai“, – pastebėjo Kamilė.
Kiti reikšmingi pavyzdžiai – Lietuvos šokio informacijos centro vykdomas šokio projektas „Dance Well“, skirtas Parkinsono liga sergantiems senjorams, ir „ClowNexus – Clowning Connects Us“, kur „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ tyrė, kaip klounada padeda kurti gilius ryšius su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, ir senjorais, sergančiais demencija. „Tai gražūs, socialinį poveikį turintys projektai, kurie keičia požiūrį į kultūros galią“, – sakė programos atstovė Kamilė.
„Media“: nuo filmų iki vaizdo žaidimų
„Vien nuo 2021 m. daugiau kaip 50 lietuviškų filmų ir serialų gavo europinį kofinansavimą dar vystymo etape. Negalime sakyti, kad be programos finansavimo projektai nebūtų įgyvendinti, bet jiems tikrai padėjo, kad ankstyvoje fazėje buvo patikėta ir pasitikėta jų projekto potencialu. „Media“ parama yra tarsi kokybės ženklas“, – pasakojo Austėja.
Ji mini režisierės Giedrės Žickytės dokumentinį filmą „Irena“, režisieriaus Vytauto Katkaus debiutinį ilgametražį filmą „Svečias“, režisierės Marijos Kavtaradzės „Tu man nieko neprimeni“, mokslinės fantastikos filmą „Vesper“ (rež. Kristina Buožytė ir Bruno Samperis), taip pat dešimt lietuviškų kompiuterinių žaidimų, tarp jų – „Karūnos ir pėstininkai“, kurį sukūrė lietuvių žaidimų kūrimo studija „Tag of Joy“ , 2022 m. pripažintą geriausiu Lietuvos žaidimu.
„Finansavimą gauna kino festivaliai „Kino pavasaris“, „Scanorama“, „Nepatogus kinas“ ir Vilniaus trumpųjų filmų festivalis. Šie festivaliai turi galimybę rodyti daugybę Europos kūrėjų filmų ir pristatyti įvairų repertuarą, o tai labai naudinga ne tik kūrėjams, bet ir mums, žiūrovams“, – papildė A. Milvydaitė.
Palaiko kultūros gyvybingumą ir reaguoja į iššūkius
„Tai programa, kuri palaiko kultūros sektoriaus gyvybingumą ir padeda Lietuvos kultūros sektoriui nagrinėti tokias temas kaip lyčių lygybė, tvarumas, socialinė įtrauktis ir kt. Manyčiau, kad labai daug progresyvių idėjų būtų atėję daug vėliau, jei ne ši programa“, – apibendrino Kamilė.
Šį šuolį lėmė ir kintantys programos prioritetai. Kiekviename programos etape išryškėja nauji ar stiprinami buvę prioritetai, tokie kaip minėtas ekologinis tvarumas, lyčių lygybė ir socialinė įtrauktis, o pareiškėjai paraiškoje turi nurodyti, kaip juos atliepia. Taip programos finansavimas projektus padaro ir socialiai naudingus, ir efektyvius, turinčius stiprų ir įvairialypį poveikį.
Kultūros gyvybingumą stiprina ir programos gebėjimas greitai reaguoti į pokyčius. „Programa jau dabar leidžia gana lanksčiai reaguoti į krizines situacijas, kokių buvo kilus pandemijai ar prasidėjus plataus masto karinei invazijai į Ukrainą, bet ateityje planuojama dar daugiau lankstumo“, – pažymėjo Kamilė.
Vis svarbesnis tampa ir naujienų žiniasklaidos sektoriaus palaikymas. Anot Austėjos, „ateityje matysime dar didesnę paramą žiniasklaidai ir dėmesį medijų raštingumui ir kovai su dezinformacija“. Kamilė pritaria: „Labai svarbus Austėjos pastebėjimas, kad 2021 m. atsirado itin svarbi nauja tarpsektorinė paprogramė, besiorientuojanti į žiniasklaidos sektorių. Tai rodo, kad Europos Komisija stebi, mato ir stengiasi kiek galima greičiau reaguoti į pokyčius ir rizikas. Visi matome, kad dėl dezinformacijos ir melagienų yra iškilęs pavojus ES, demokratijai ir žodžio laisvei. Būtent todėl naujame programos etape nuo 2028 m. planuojama skirti dar daugiau dėmesio ir, tikimės, didesnių lėšų tiek šiai sričiai, tiek ir pagrindinėms programos ašims: kultūros ir audiovizualiniam sektoriams.“
Visa tai rodo, kad „Kūrybiška Europa“ yra programa, ne tik finansuojanti kultūrą, bet ir padedanti jai spręsti aktualiausius šių dienų iššūkius.
Naujausi komentarai