Artėjant Baltijos šalių valstybingumo šimtmečiui Lietuva, Latvija ir Estija kartu tariasi, kaip surengti ypatingą Dainų šventę – dovaną tautai. Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, estai jau turi numatę šventės programą ir finansavimą, Lietuvoje apie tai dar tik pradedama kalbėti.

2018 metais Lietuvoje vyksianti Dainų šventė bus skirta nepriklausomybės šimtmečiui. Šventės organizatoriai tariasi, kaip ją paversti visuotiniu reiškiniu. Tiesa, su darbais jau vėluojama – iki didžiausio kultūros renginio liko treji metai.

„Čia ėmėsi tokios iniciatyvos Vyriausybės kanceliarijos žmonės, tačiau mano supratimu, ta iniciatyva nebuvo iki galo išvystyta, ir mes dabar jau savo iniciatyva, kaip Kultūros ministerija savarankiškai, savo srityje bandome dėliotis, nelaukdami, kol kažkas ką tai padarys“, – dėstė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
   
Prieš 10 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradicija ir simbolika įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Norėdami sužinoti, kaip valstybingumo paminėjimui rengiasi latviai ir estai, Dainų šventės organizatoriai juos pasikvietė į Vilnių.

Estai jau yra numatę, kad Dainų šventei, kuri vyks 2019 metais ir jai skirs 3,5 mln. eurų.

„Mes kūrybiškai ieškome, kaip žmones sudominti protėvių tradicijomis. Mums turbūt sekasi, nes ir dainininkai, ir muzikantai, ir šokėjai – visi labai nori patekti į Dainų šventę. Neskaičiavome, tačiau matome tendencijas – Estijoje mažėja gimstamumas, tačiau į kiekvieną Dainų šventę ateina vis daugiau žmonių", – pasakojo Estijos kultūros ministerijos patarėjas Eino Pedanikas.

Pasak Latvijos specialistų, valstybė ir savivaldybės skiria dotacijas kolektyvų vadovams, taip pat drabužiams ir instrumentams įsigyti. Jau šiandien yra žinoma, kad kaimyninėje šalyje vyksiančiai Dainų šventei rengiasi apie 150 tūkst. žmonių, nors iš jų bus atrinkta tik pusė – geriausiai pasirengusieji.

„Turime didelį meno mokyklų tinklą – 161 įstaigą. Jos yra ir Dainų švenčių dalyvių pagrindas. Vaikai jose ugdomi būti muzikantais, arba tiesiog žmonėmis, kurie suaugę nepamiršta Latvijos tradicinių dainų ir šokių. Atlikome tyrimus – šis ugdymas labai svarbus – sakė Latvijos Nacionalinio kultūros centro direktorė Signe Pujate.

Lietuvos kultūros ministras pripažįsta, kad mūsų šalyje meno kolektyvų vadovai gauna mažiau pinigų, nei kaimynai, o dažnai regionuose dirbantiems entuziastams ir visai neskiriama lėšų.

„Lietuvoje mūsų kultūros darbuotojai gauna truputį virš 50 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų vidurkio, latviai gauna 85 proc. viešojo sektoriaus atlyginimo vidurkio, estai 102 proc. viešojo sektoriaus atlyginimo vidurkio. Tai taip kad skaičiai kalba už save, o čia pirmiausia matyt valstybės požiūris atitinkamas finansavimo“, – kalbėjo ministras.