Jų duomenimis, per šešis paviljono veikimo mėnesius prie projekto dirbo 159 žmonės: dainininkai, garso ir šviesų inžinieriai, muzikos ir scenografijos asistentai, paviljono gidai, technikai ir kt.

13 operos personažų įkūnijo 51 atlikėjas iš Lietuvos, Italijos, Brazilijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Vokietijos, Graikijos ir kitų šalių.

Apie 2,5 tūkst. lankytojų iš daugiau nei pusės šimto pasaulio šalių pasinaudojo galimybe patys tapti kūrinio dalimi – jie operą stebėjo ne iš viršaus, bet patys tapo „poilsiautojais“ atsigulę inscenizuotame paplūdimyje.

„Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 49 dienas, po aštuonias valandas nepertraukiamai – iš viso 398 valandas“, – apžvelgdama kūrinio rodymo bienalėje rezultatus sakė paviljono komisarė Rasa Antanavičiūtė.

Pasak paviljono kūrėjų, iš 36 tonų į Veneciją atgabento smėlio – dvi tonos „išsivaikščiojo“ su lankytojais, o likęs smėlis panaudotas naujai vaikų žaidimų aikštelei Džiudekoje ir lyginti reljefą Sant Erasmo saloje.

Planuojama, kad per artimiausius kelerius metus lietuvių menininkių kūrinį išvys Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Šveicarijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Rusijos, Australijos ir kitų šalių žiūrovai.

2020-aisiais kūrinį tikimasi parodyti ir Lietuvoje.

Nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos bienalėje rodytas menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys pirmą kartą šalies istorijoje įvertintas „Auksiniu liūtu“.

Kūriniu „Saulė ir jūra (Marina)“ menininkės nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Žiūrovai turėjo galimybę stebėti smėlio paplūdimyje gulinčius ir aštuonias valandas dainuojančius atlikėjus.