Lietuvos rašytojai pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį jų Ukrainoje išleidžiama vis daugiau, bet tam reikalinga ir Lietuvos valdžios parama.

Lvovo leidėjų forume šįkart Lietuvos delegacija – didžiausia per 23 forumo metus. 17 knygų autorių, sudarytojų, rašytojų ir poetų dalyvauja poezijos ir prozos skaitymuose. Šiemet Lietuva pristato aštuonias knygas, išverstas į ukrainiečių kalbą.

Tomo Venclovos ir Leonido Donskio dialogų knyga „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“, Jaroslavo Melniko antiutopinis romanas „Maša, arba Postfašizmas“, Zenono Norkaus istorinė studija.

„Neseniai buvo, kartu su Lonskio kalėjimu, ukrainiečių ir Lietuvos istorikais, dvi knygos pristatytos. Poezijos knyga Gintaro Grajausko, Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas Marytė“. Rytoj mūsų laukia almanacho lietuviško numerio pristatymas, kuriame daugiau nei 20 autorių iš Lietuvos, Lietuvos žydų literatūra ir kultūra“, – pasakoja Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Rūta Mėlynė.

Alvydo Šlepiko knygos vertėja sako, kad knygos tematika Vakarų Ukrainos gyventojams labai artima.

„Šiandien Ukrainoje labai daug pabėgėlių, vaikų iš Rytų Ukrainos ir tie likimai šiek tiek persipina, gal jie ne tiek tragiški kaip 1946 m. Rytų Prūsijoje, Kaliningrado krašte, bet panašūs. Tai balta istorijos dėmė, ypač Ukrainoje. Nes daug kalbėta apie pasipriešinimą, partizanų judėjimą, Holodomorą, bet apie vilko vaikus niekas nekalbėjo ir nežinojo“, – sako vertėja Beatričė Beliavciv.

Lietuvos rašytojų literatūrinis bendradarbiavimas su Ukrainos rašytojais pastarąjį dešimtmetį sustiprėjo, tačiau leidžiant knygas užsienio kalba reikalinga savos valstybės parama. Pavyzdžiui, Prancūzija ar Vokietija knygų leidybą kitomis kalbomis finansuoja iš biudžeto, o vertėjams moka stipendijas.

„Lietuvių literatūra nėra ta literatūra, kuri yra verčiama į pasaulio kalbas, kaip ir visų mažų tautų literatūros. Tam, kad ji būtų verčiama, reikia gerokai pasistengti ir pasidarbuoti, užmegzti asmeninius kontaktus ir, aišku, reikalinga valstybės parama“, – teigia Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.

Lvovo leidėjų forume oficialiai Lietuva dalyvauja pirmą kartą, tai vienas iš šių metų Lietuvos ir Ukrainos kultūros partnerystės projekto renginių.

„Pagrindiniai akcentai mūsų  buvo šie – šiuolaikinė Lietuvos kultūra, pirmoji mūsų metų pusė buvo vizualieji menai, pristatomi balandžio mėnesį, mes dabar daugiau rudenio sezonui orientuojamės į scenos meną“, – aiškina Lietuvos kultūros viceministras Romas Jarockis.

Lietuvos ir Ukrainos kultūros partnerystės projektui Lietuva yra skyrusi 200 tūkst. eurų.