Pakeitus ilgametę festivalio tradiciją, atskyrus Kauno miesto savivaldybės įstaigtą Maironio literatūros premiją nuo „Poezijos pavasario“ festivalio laureato apdovanojimo, šiemet įvertinti du poetai. Kauno miesto savivaldybės įsteigta Maironio premija šiemet skirta poetei Erikai Drungytei už knygą „Bukolikos“. Sekmadienį Vilniuje vykusiame festivalio atidarymo renginyje paskelbta, kad iš penkių nominantų išskirtas M. Nastaravičius, kuriam skirta Lietuvos rašytojų sąjungos ir asociacijos LATGA premija. Rašytojų sąjungos teigimu, „Poezijos pavasario“ premija – 7 tūkst. eurų – didžiausia premija Lietuvoje, skiriama už poeziją.

Šiais metais „Poezijos pavasario“ laureatą išrinko komisija: Elena Karnauskaitė, Dovilė Zelčiūtė, Vytautas Kaziela, Julius Keleras, Antanas Šimkus.

Dramaturgas, žurnalistas, poetas M. Nastaravičius įvertintas už eilėraščių knygą „Antra dalis“ (Tyto alba, 2024). Pasak M. Nastaravičiaus, jo knygos pavadinimas neturėtų būti suprantamas kaip tiesioginė užuomina į tai, kad anksčiau buvo išleista pirmoji dalis, o dabar pasirodė antroji.

„Tačiau ir toks perskaitymas nebūtų klaidingas – ir knygoje, ir aplink ją kalbu apie atmintį, kurią tarsi norėčiau įveikti, – pranešime spaudai cituojamas poetas. – Ankstesnėse trijose knygose būtasis laikas veikė kaip esminis eilėraščio laikas, poeziją ir dabar suvokiu kaip atminties pasakojimą. Tačiau ar eilėraščiui pakanka vien tik atminties, kas yra atminties šaltinis, kodėl joje įsikuria ir nebūti pasakojimai.“

Gegužės 18-ąją prasidėjęs Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ vyksta iki birželio 1 d.

„Antrą dalį“ jis sako rašęs tarsi filmo scenarijų, kuriame bandoma suprasti praeities (pirmos dalies) ištakas, žvelgiant į dvi upes – atminties ir vaizduotės. „Priėjęs prie šių upių, pasakotojas pamato tarp jų siaurą tarpą. „Ir žodžiai vėl reiškia žodžius, kuriuos jie reiškia“, – užsirašiau šią paprastą eilutę, kuri man pačiam pirmiausia reiškia ne kalbą, o laiką, antrą veiksmą, kitą dalį, kurios laukiame ir laukiame, skęsdami savo lūkesčiuose, vizijose, bet nauja dalis taip ir neprasideda“, – atviravo poetas.

M. Nastaravičius teigia, kad kūryba visada susijusi su šaltiniu: kodėl mes rašome ir kas yra ta erdvė, kurioje veikia mūsų pasakojimai? Atmintį jis įsivardija kaip intensyviausio mąstymo, intymiausio patyrimo erdvę: „Ir šia prasme nesu niekuo išskirtinis – juk mes visi pasakojame apie tai, kas ir kodėl vyko, bandydami suprasti, kaip tai veikia šiandienę mūsų tikrovę. Ir „Antrą dalį“ galiu perskaityti kaip vos dramatišką istoriją apie įstrigimą pirmoje dalyje – savyje – ir knygos pavadinimas tėra iliuzija. Kaip ir pasakotojo lūkestis ištrinti, suskliausti, išsivaduoti iš atminties. Viliuosi, kad šįkart atmintis veikia ne kaip paauglystės sapnai ir kiti siužetai, o kaip tema, šaltinio tema, kuriai ir skyriau knygos pasakojimą.“

Paklaustas, ką jam reiškia „Poezijos pavasario“ nominanto vardas ir kaip kiekvienas įvertinimas ragina ieškoti naujų kelių, M. Nastaravičius kalbėjo apie tai, kad ne jam vienam reikšmingesni atrodo tie, kuriuos skiria bendruomenė – skaitantys, rašantys ir analizuojantys žmonės. „Būti nominuotam „Poezijos pavasario“ premijai yra smagu – ne vien dėl ankstesnių laureatų ir laureačių konteksto, bet ir dėl kolegų siunčiamo ženklo, kad mes priimame ir vertiname poeziją, kurią rašai“, – sakė kūrėjas, pridurdamas, kad jaučia palaikymą ir literatūroje, ir teatre, tačiau rašantis ne todėl, kad jį palaiko ir skatina – rašo, nes jam įdomu, jaučiasi savimi.

Gegužės 18-ąją prasidėjęs Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ vyksta iki birželio 1 d.