J.Lewiso karjera truko šešis dešimtmečius. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose jis buvo vienas populiariausių Amerikos komikų. J.Lewisas išgarsėjo kaip juokdarys keistose komedijose, tokiose kaip „Išprotėjęs profesorius“ (The Nutty Professor), bet pelnė ir rašytojo, aktoriaus bei filantropo šlovę.

Komedijos legenda, kuri savo populiarumo piko metais buvo tarp garsiausių pasaulio kino žvaigždžių, sekmadienį ryte mirė savo namuose Las Vegase.

„Su liūdesiu galiu patvirtinti, kad ... pasaulis neteko vieno reikšmingiausių žmonių, – paskelbė jo leidėja Nancy Kane (Nensi Kein). – Jerry ramiai mirė namuose dėl natūralių priežasčių, apsuptas šeimos ir draugų.“

Gerbėjai palieka gėlių prie dviejų komiko žvaigždžių Holivudo šlovės alėjoje. Garsusis Holivudo teatras „TCL Chinese Theater“ sekmadienį vakare J.Lewiso garbei pritemdė savo šviesas. Komikas savo rankų ir kojų atspaudus šalia šio teatro paliko 2014 metais.

Daug Amerikos ir užsienio apdovanojimų turėjęs J.Lewisas buvo pretendentas į Nobelio taikos premiją, gavo Prancūzijos Garbės legiono ordiną. Jis taip pat garsėjo pastangomis šviesti visuomenę apie raumenų distrofiją.

Per 45 metus, rengdamas metinį televizijos renginį, jis surinko 2,45 mlrd. dolerių (2,09 mlrd. eurų) kovai su šia liga.

Komikas, kurio tikrasis vardas yra Josephas Levitchas (Džozefas Levičas), gimė Niuarke Naujajame Džersyje, Niujorko pramogininkų šeimoje. Ant scenos J.Lewisas pirmą kartą užlipo būdamas penkerių – atliko dainą „Brother, Can You Spare a Dime?“ Jis pradėjo rengti pasirūdymus aplink Niujorką esančiuose kurortuose, kuriuose lankydavosi daug žydų mecenatų.

Būdamas 15-os jis jau turėjo savo programėlę ir rodydavosi Niujorko talentų agentams, nors ir mažai ką iš to pešė.

Tačiau sulaukus 20-ies viskas pasikeitė, nes J.Lewisas užmezgė vieną sėkmingiausių profesinių partnerysčių pramogų pasaulyje – dainininku ir komiku Deanu Martinu (Dinu Martinu). Duetas pasirašė ilgalaikį kontraktą su kino kompanija „Paramount Pictures“.

„Tas kvailys nebuvo mulkis, – tviteryje parašė komikas Jimas Carrey (Džimas Keris), kuris J.Lewisą pavadino savo įkvėpimu. – Jerry Lewisas buvo nepaneigiamas genijus, neišmatuojama palaima, komedijos absoliutas! Aš esu, nes buvo jis!“

„Būk hitas“

Tarp garsiausių J.Lewiso filmų yra 1959-ųjų „Tas beprotiškas beprotiškas beprotiškas beprotiškas pasaulis“ (It's a Mad, Mad, Mad, Mad World), 1958-ųjų „The Geisha Boy“ ir 1984-ųjų „Funnybones“.

Kino teatrų kasose jo filmai per beveik 50 metų uždirbo 800 mln. dolerių (681,4 mln. eurų) – įspūdingą sumą, turint omenyje tai, kad kino bilietas jo didžiausios šlovės laikais kainavo ne daugiau kaip 50 centų.

Po 17 bendrų filmų J.Lewiso ir D.Martino partnerystė 1956 metais iširo, bet J.Lewisas tęsė komiko ir aktoriaus karjerą, drauge su Robertu De Niro (Robertu De Niru) suvaidino Martino Scorsese (Martino Skorsezės) 1983 metų filme „Komedijos karalius“ (The King of Comedy).

„Būk hitas. Pelnyk taškus, – toks buvo jo paprastas patarimas jauniems komikams, pasakytas senam draugui Larry Kingui (Lariui Kingui). – Tegu auditorija juokiasi ir būna laiminga. Tokia paslaptis.“

Tačiau kartais jis būdavo kuklesnis.

„Juokas yra trapus. Jis sunkiai pagaunamas, – 2010 metais laikraščiui „Los Angeles Times“ sakė jis. – Jis sunkiai pagaunamas visiems, nes niekada negalėsi susigaudyti, kas yra juokinga.“

Tačiau ilga J.Lewiso karjera neapsiėjo be prieštaringų vertinimų. Naujienų pranešimuose jis daug metų buvo kritikuojamas kaip įnoringas ir blogo charakterio. Jis ne kartą buvo apkaltintas, kad išplūdo į jo šou ateidavusius gerbėjus.

Pastaraisiais dešimtmečiais J.Lewisą persekiojo sveikatos problemos, 1982 metais po patirto infarkto jį buvo ištikusi klinikinė mirtis. Po 10 metų jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys, o 1997-aisiais – diabetas. 2000-aisiais diagnozuotas meningitas dar labiau pablogino jo sveikatą.

Tačiau jis buvo pasiryžęs neleisti, kad prasta sveikata sutrukdytų jam kuo ilgiau dirbti. Dar 2011 metais jis vaidino „Išprotėjusio profesoriaus“ adaptacijoje Brodvėjui.

„Turiu užbaigti tai, ką pradėjau, – 2010 metais „Los Angeles Times“ sakė jis. – Noriu padaryti tai, kol neišėjau.“