Pereiti į pagrindinį turinį

Mirė populiarus italų rašytojas filosofas U. Eco

2016-02-20 07:45
BNS inf.
Scanpix nuotr.

Italų rašytojas Umberto Eco (Umbertas Ekas), filosofas, parašęs tokius bestselerius kaip „Rožės vardas“ (Il nome della rosa), mirė; jam buvo 84 metai, šeštadienį remdamasi jo šeima pranešė Italijos žiniasklaida.

U.Eco, kuris sirgo vėžiu, mirė savo namuose vėlai penktadienį, pranešta „La Repubblica“ interneto svetainėje.

„Pasaulis neteko vieno svarbiausių šiuolaikinės kultūros žmonių“, – pažymėjo šis dienraštis. Tuo tarpu „Corriere della Sera“ parašė: „Umberto Eco, vienas garsiausių Italijos intelektualų, mirė“.

U.Eco gimė 1932 metų sausio 5 dieną, Alesandrijoje Šiaurės Italijos regione Pjemonte.

Našle liko jo žmona, vokietė Renate Ramge Eco (Renatė Ramgė Eko), meno dėstytoja, kurią jis vedė 1962 metais ir su kuria susilaukė sūnaus ir dukters.

Teigiama, kad jo pavardė yra lotyniškos frazės „ex caelis oblatus“ („dovana iš dangaus“) akronimas ir kad ją jo nusipelniusiam seneliui suteikė miesto pareigūnas.

Umberto buvo auklėjamas kaip katalikas, mokėsi saleziečių mokykloje.

Jo tėvas labai troško, kad jis studijuotų teisę, bet jis pasirinko viduramžių filosofijos ir literatūros studijas Turino universitete.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje jis pradėjo plėtoti idėjas dėl semiotikos – mokslo apie ženklus.

„Knygos yra skirtos ne tikėti, o tyrinėti. Kai svarstome apie kokią nors knygą, turime klausti savęs ne to, ką ji sako, bet to, ką ji reiškia“, – savo interneto svetainėje rašė U.Eco.

Aštuntajame dešimtmetyje U.Eco buvo paskirtas semiotikos profesoriumi Bolonijos universitete ir išleido mokslo veikalą, kuriame išdėstė savo teorijas.

Daug platesnei auditorijai jis tapo žinomas 1980 metais, kai sėkmės sulaukė romanas „Rožės vardas“, kuris buvo išverstas į 43 kalbas ir kurio parduota milijonai egzempliorių.

„Pakeisti“ skaitytoją

Šioje knygoje apie gotišką nužudymo paslaptį Italijos viduramžių vienuolyne derinami semiotika, Biblijos analizė, viduramžių studijos ir literatūros teorija.

Didžiajam ekranui romaną 1986 metais pritaikė Jeanas-Jacques'as Annaud (Žanas Žakas Ano). Filme vienuolį detektyvą Viljamą iš Baskervilio vaidina Seanas Connery (Šonas Koneris), o jo jaunąjį padėjėją – Christianas Slateris (Kristianas Sleiteris).

Sėkmės taip pat sulaukė U.Eco 1988 metų romanas „Fuko švytuoklė“ ( Il pendolo di Foucault ) apie tris mažos leidyklos darbuotojus, smagumo dėlei išgalvojančius netikrą sąmokslą dėl krikščioniškos viduramžių sektos tamplierių.

Galiausiai jie įsipainioja į dramą tikrame gyvenime ir tampa taikiniu slaptai draugijai, manančiai, kad jie turi raktą į prarastą sektos lobį.

U.Eco, kuris ir gyvenimo pabaigoje tęsė savo akademinį darbą, parašė dar kelis didelius romanus, tarp jų – „Vakarykštės dienos salą“ ( L'isola del giorno prima, 1994), „Baudoliną“ (Baudolino, 2000) ir „Prahos kapines“ ( Il cimitero di Praga, 2010) apie šiuolaikinio antisemitizmo kilimą.

Iš daugybės jo esė apie semiotiką, viduramžių estetiką, lingvistiką ir filosofiją du sulaukė ypatingo populiarumo dėl kultūros standartų analizės. Tai – 2004 metų „Grožio istorija“ ir 2007 metų „Bjaurumo istorija“ – apie tai, ką mes laikome fiziškai patraukliomis ar atstumiančiomis savybėmis ir kodėl.

Britų dienraštis „The Guardian“ pavadino U.Eco „vienu gerbiamiausių literatūros vardų pasaulyje“.

Pernai interviu šiam laikraščiui jis sakė, kad jo pareiga yra siekti „pakeisti“ skaitytoją.

„Nežinau, ko tikisi skaitytojas, – sakė jis. – Manau, kad rašytojas turėtų rašyti tai, ko skaitytojas nesitiki. Problema yra ne klausti, ko jiems reikia, bet keisti juos ... Sukurti tokį skaitytoją, kokio norite kiekvienai istorijai“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų