Pernai aptiktas prieš 145 metus parašytas laiškas leidžia manyti, kad portretas galbūt vaizduoja XV–XVI šimtmečio italų filosofą Niccolo Machiavelli (Nikolą Makiavelį) ir kad jis gali būti nutapytas ne kieno kito, o renesanso grando Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio).

Dabar ketinama atlikti kelis mėnesius truksiančius tyrimus, siekiant nustatyti paveiksle pavaizduotą asmenį ir kūrinio autorių, bet Valensė pilies, esančios vidurio Prancūzijoje, direktorė Sylvie Giroux (Silvi Žiru) sako neatmetanti galimybės, jog bus įrodytas ryšys tarp vienų garsiausių veikėjų per žmonijos istoriją.

Pilis, kuriame laikomas minėtas meno kūrinys, anksčiau priklausė Charles'ui-Maurice'ui de Talleyrand'ui-Perigord'ui (Šarliui Morisui Teleiranui-Perigorui) – iškiliam prancūzų diplomatui, dažnai vadinamam tiesiog Talleyrand'u, mirusiam 1838 metais.

Praeitais metais viename archyve buvo aptiktas dokumentas su 1874 metų data ir pasirašytas Talleyrand'o rūmų valdytojo, kuriame minimas 55x42 cm N. Machiavelli portretas, nutapytas ant lentos ir priskiriamas L. da Vinci teptukui.

Šis atradimas išprovokavo „lobių paieškas“ didžiulėje Talleyrand'o meno kolekcijoje, kol galiausiai buvo rastas aprašymą daugmaž atitinkantis paveikslas, laikytas pilies sandėliuke.

Portrete pavaizduotas nesišypsantis vyras pailgu liesu veidu, smailia nosimi ir barzdele, dėvintis juodą apsiaustą, baltus marškinius ir kaklaskarę.

„Vien dėl to, kad taip sakoma archyvuose, nebūtinai tiesa“, jog šis paveikslas yra N. Machiavelli portretas, juolab nutapytas L. da Vinci, perspėjo vietos archyvo darbuotoja Anne Gerardot (An Žerardo).

A. Gerardot, jau ilgiau kaip metus besiaiškinanti šią mįslę, sakė, kad paveikslas su L. da Vinci galėjo būti susietas „palaipsniui pereinant nuo prielaidos prie įsitikinimo“.

Per kelis mėnesius truksiančius tyrimus bus pasitelktos modernios technologijos. Kad būtų nustatyta, ar paveikslą iš tikrųjų nutapė Leonardo, jis bus analizuojamas sluoksnis po sluoksnio.

A. Gerardot nuomone, portrete pavaizduotas asmuo atrodo veikiau panašesnis į XVI amžiaus prancūzų filosofą Michelį de Montaigne'į (Mišelį de Montenį) negu į N. Machiavelli.

Dar viena įtartina aplinkybė – kad paveikslo medinis pagrindas atrodo pernelyg glotnus, kad būtų pagamintas Leonardo laikais. Kita vertus, šį neatitikimą gali paaiškinti faktas, kad XIX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje paveikslas buvo restauruotas.

Tačiau jeigu drąsią hipotezę pavyktų patvirtinti, portretas taptų įrodymu, jog N. Machiavelli ir L. da Vinci buvo asmeniškai susitikę.

Praeitą savaitę Paryžiaus Luvro muziejuje buvo atidaryta didelė paroda, skirta Leonardo da Vinci mirties 500-osioms metinėms. N. Machiavelli gyveno 12 metų ilgiau.