Linijos jėga

Grafiką Vilniaus dailės akademijoje studijavusi, estampo srities magistro diplomą turinti menininkė aktyviai rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose. S.Pečiūnaitytės pavardę galėjome išvysti septyniolikos personalinių parodų plakatuose, jos kūriniai pristatyti Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos, Japonijos ir Serbijos publikai.

Menininkės kūryba ne tik apima skirtingus dailės žanrus, bet ir liejasi pedagoginėje veikloje: S.Pečiūnaitytė yra mokytoja metodininkė. Savo kūrybinę veiklą 2001-aisiais pradėjusi dailininkė specializuojasi animalistinės dailės srityje ir su savo išskirtine tematika bei įvairiapusiška kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos dailės kontekste.

Jos fantazijos ir rankų vaisiai – tai grafikos, tapybos, knygų iliustracijos žanrai, kuriuos jungianti grandis – animalistikos motyvai ir siužetai.

Serena Pečiūnaitytė. Uošvės portretas.

Iki šiol bene daugiausia menininkė sukūrė grafikos darbų. Ši sritis – viena įdomiausių, reikalaujanti daugiausiai precizikos, o kūriniai ekspresyviausi ir dinamiškiausi. Grafikė naudoja įvairias meno technikas, pritaiko jas prie savo idėjų ir jų realizavimo.

Animalistinė tema

Pasaulio matymo tragiškumą dailininkė ryškina per gyvūno atvaizdą, jo dramatizmą simbolizuoja linija, detalė ir fragmentas. Nespalvota grafika tik dar labiau išryškina kontūrus ir linijas, priešpriešas, sustiprina darbų ekspresiją.

Gyvūnijos pasaulyje labai svarbūs netikėtumo momentai. Kontūrai ir nespalvotos linijos autorės darbams suteikia jėgos, o drąsi linija užtikrina paveikslo subtilumą. Kurdama S.Pečiūnaitytė jaučia gyvūno charakterį ir aplinką, formuoja neutralaus fono atmosferą.

Autorė stebina savo kūrybos žanrų įvairove, nuoseklumu ir ištikimybe animalistikos tematikai. Jos grafika reprezentuoja ne tik išgrynintą techniką, bet ir būdingą stilistiką, kuria sudėtingo ir prieštaringo postmodernaus, siurrealistinio pasaulio vaizdinius, kurie verčia suklusti, sustoti, susimąstyti ir suvokti autorės kuriamus simbolius bei archetipus.

Išgvildenti kūrybinės šviesos, gėrio, savaip suvokiamo grožio pliūpsnius, paslėptus po tragikomiško nenublizginto įvaizdžio dviprasmybėmis.

S.Pečiūnaitytė nevengia eksperimentų, ieško naujų technikų, išbando vis kitas dailės sritis, jose surasdama savitą meninę kalbą.

Kitapus realybės

Autorės meniniame pasakojime gyvūno motyvas, jo transformacijos tampa subtilia kūrybinių ieškojimų raiškos forma. S.Pečiūnaitytė drąsiai keičia gyvūno kūną arba to kūno detalę, kartais pasitelkia ironiją, kartais – ieško paralelių tarp žmogaus ir gyvūno vaizdinių. Taip gimsta ir siurrealistiniai pasakojimai, atskleidžiantys dailininkės matomus pasaulio vaizdinius.

Šios meninės dviprasmybės suteikia jos kūrybai individualumo. Autorės stilistika suformuoja savitus simbolius, o gyvūno vaizdinys, jo komplikuota transformacija ir satyra virsta žmogaus vidinės būsenos, jo emocijų, trapaus santykio su aplinka atspindžiu.

Gyvūnų individualybės raiška piešinyje, tapyboje, iliustracijoje apskritai yra labai sudėtingas meninio vyksmo procesas. Tad spalvos ir atspalviai, šviesos ir tamsos šešėlių žaismas, dekoratyvių linijų derinys šioje kuriančio žmogaus visumoje tampa ypač svarbus.

S.Pečiūnaitytės piešiniuose, estampuose, knygose ir freskose dominuoja gyvūnijos pasaulio vaizdiniai, žymintys sudėtingo, kartais tragiško globalizuoto pasaulio prieštaras.

Temas diktuoja aktualijos

Animalistinė mitologija nuosekliai išryškinama grafikos kūrinių cikle "Kiti kiti", pasakojimas dėliojamas iš labai ekspresyvių, tragikomiškų vaizdinių, atspindi komplikuotą šiuolaikinį pasaulį su visomis bauginančiomis grėsmėmis.

Serena Pečiūnaitytė. Laiminga šeima.

Estampų ciklo darbe "Kiti kiti" siurrealistine grotesko technika sujungia mistinio gyvūno ir žmogaus bruožus. Toks iš paveikslo "Mother in love" ("Uošvės portretas") besišypsantis nemalonus gyvūnžmogis ("pabaisa su blakstienom") tampa transformuota savironijos – pasaulio griūties, o gal apokalisės – metafora.

Grafikos darbe "Happy familly" ("Laiminga šeima") ironiškai pateikiamas laimingos šeimos įvaizdis. Paveiksle vaizduojamas vaikas – didysis baltasis ryklys, tėtis – jūrinė Galapagų salų iguana, mama – Amazonės šlapynių kaimaninis vėžlys. Šis kūrinys - tai ironiško požiūrio į visuomenę, šeimą, žmogiškuosius santykius išraiška, pagrįsta hiperbolizuota groteskine stilizacija, kontrastuojančiomis balta ir juoda spalvomis, pasitelkus subtilią techniką išryškinant daugybę bendrą visumą kuriančių detalių. Ne atsitiktinai būtent šis darbas yra įtrauktas į Serbijos vaizduojamojo meno asociacijos ULLUS 4-osios tarptautinės grafikos trienalės katalogą.