Naujame žiniasklaidos paramos modelyje numatoma remti ir individualius žurnalistus

Kultūros ministerijos parengtame Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekte numatoma, jog Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) pakeisianti įstaiga galės remti ne tik viešosios informacijos rengėjų, bet tam tikrais atvejais ir skleidėjų projektus, fizinių asmenų, t.y. žurnalistų, veiklą – tam bus skiriamos stipendijos.

„Matyt, tai būtų tiriamosios žurnalistikos atstovai, kurie būtų finansuojami stipendijų pagrindu (...), vertinant patį tyrimą atliekantį asmenį – taip būtų užtikrinama tiriamosios žurnalistikos parama“, – pirmadienį pristatydamas naująjį modelį kalbėjo kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Anot jo, siūloma, kad Medijų rėmimo fondas taip pat galėtų vykdyti tyrimus, rengti ir viešai skelbti apžvalgas.

Jei projektui pritars Vyriausybė, o rudenį – ir Seimas, planuojama, kad kitąmet, pereinamuoju laikotarpiu, lėšas žiniasklaidos projektams paskirstys tiek dabartinis SRTRF, tiek naujasis Medijų rėmimo fondas. Pirmasis Medijų rėmimo fondo kvietimas žiniasklaidai teikti paraiškas galėtų įvykti 2023-ųjų vasarą.

V. Gasparavičius sakė, kad atsiras naujos sąvokos – periodinis, kultūros periodinis leidinys, taip pat siūloma praplėsti draudimą valstybės institucijoms remti žiniasklaidą įtraukianti ir savivaldybes bei jų įstaigas – rėmimas būtų galimas tik per naująjį fondą.

Taip pat siūloma praplėsti draudimą valstybės institucijoms remti žiniasklaidą įtraukiant ir savivaldybes bei jų įstaigas – rėmimas būtų galimas tik per naująjį fondą.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Pačių dalininkų bus mažiau, nei dabartiniame SRTRF – čia jų yra 20. Anot kultūros ministro Simono Kairio, gausus dalininkų skaičius iš dalies taip pat trukdė sklandžiai ligšiolinio fondo veiklai.

Fondą valdys trys lygiaverčiai dalininkai: Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija, vienijanti viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų organizacijas, ir Kultūros periodinių leidinių asociacija, telkianti kultūros periodinius leidinius. Kartu bus siūloma plėsti fondo tarybą – ji būtų formuojama iš dešimties narių.

S. Kairio teigimu, SRTRF neturėjo lankstumo reaguoti ir prisitaikyti prie COVID-19 situacijos, kiek lanskčiau reaguota Rusijai pradėjus karą Ukrainoje – tuomet kovai su propaganda ir dezinformacija papildomai skirta apie 0,5 mln. eurų, ypač siekiant objektyviai nušviesti rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojus.

„Principas bus toks, kad šis naujas modelis (...) bus iš esmės kažkas panašaus į veikiančią Lietuvos kultūros tarybą“, – kalbėjo ministras.

„Esminis dalykas, kad kasmet būtų formuojamos gairės, jos atnaujinamos, taikomos prie esamos situacijos. Sukūrus šį instrumentą, turėtumėme didesnes galimybes, ženkliai didesnį finansavimą“, – tvirtino S. Kairys.

Kultūros ministerijoje pristatyta paramos žiniasklaidai modelio pertvarka

Parengtame projekte numatoma, jog naujasis fondas rems tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos. Paliekama galimybė remti ir kitas fondo tarybos parengtas programas, jos bus ruošiamos atsižvelgiant į fondo dalininkų patvirtintus visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus.

Be kita ko numatyti neįgaliesiems, tautinėms mažumoms skirti projektai, medijų raštingumo, kovos su dezinformacija iniciatyvos.

V. Gasparavičius patikino, kad absoliuti dauguma dabartinių SRTRF dalininkų net ir po reformos turės juos atstovaujančias organizacijas ir liks „sprendimų priėmimo lauke“, atstovų neturės teisininkų ir mokslininkų draugijos.

Anot jo, į Medijų rėmimo fondo tarybą deleguoti atstovus galės Kultūros periodinių leidinių, Lietuvos meno kūrėjų, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Atstovus fondo taryboje turėtų ir Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių, Lietuvos kabelinės televizijos bei Regioninių televizijų asociacijos.

Fondo direktorius būtų atrenkamas konkursu, jį greičiausiai organizuos Kultūros ministerija.

Vis dėlto, S. Kairio žodžiais, kol kas nėra aišku, koks biudžetas būtų skirtas naujam Medijų rėmimo fondui.

„Mums, kaip ministerijai, svarbu yra lankstumas, kad sukurtumėme tokį modelį, kuris būtų paremtas savireguliacijos principu, kur būtų kuo mažesnė, neįmanoma, politikų įtaka“, – kalbėjo S. Kairys.

Pristatyme dalyvavusių Visuomenės informavimo etikos asociacijos ir Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovai patikino iš esmės pritariantys naujajai iniciatyvai.

Visuomenės informavimo etikos asociacijos vadovė Vaiva Žukienė patvirtino, naujojo modelio vizijai iš esmės pritarė visos diskusijose dalyvavusios žiniasklaidos priemonės ir jis „tikrai yra laukiamas Lietuvos žiniasklaidos“.

„Tikiuosi, kad ministerija nesustos ir artimiausiu metu teiks jį Vyriausybei ir Seimui“, – kalbėjo ji.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas sakė taip pat pozityviai vertinantis naują modelį. Jis tvirtino, kad žiniasklaidai kartais „trūksta sveikatos“, o naujas modelis galėtų padėti „tą sveikatos lygį šiek tiek pakelti“.

„Tik noriu palinkėti, kad vizija toliau einant, rašant gaires, kuriant visą struktūrą, kad būtų išlaikyta ta pabaiga. Interesas mūsų, vis dėlto, yra kultūrinių leidinių situacija, kad tas finansavimas didėtų. Situacija vienareikšmiškai bloga, ta reforma turėjo būti padaryta prieš 10–15 metų“, – kalbėjo G. Norvilas.

Šiame straipsnyje:

žurnalistai