Vieni seniausių pasaulyje priešistorinių piešinių, esantys Šovė-Pon Darko (Chauvet Pont d'Arc) urve Pietryčių Prancūzijoje, iš tikrųjų yra 10 tūkst. metų senesni, nei manyta iki šiol, antradienį paskelbė mokslininkai.

Tie raudonos ir juodos spalvų piešiniai yra daugiau kaip 30 tūkst. metų senumo, parodė datavimas radioaktyviosios anglies metodu. Tyrimo rezultatus šią savaitę paskelbė JAV žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Šovė urvas yra Valone-Pont Darke Ardeše; 2014-aisiais – 20 metų po to, kai buvo atrastas, – jis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

„Mūsų studijoje nauja tai, kad pirmą kartą nustatėme to urvo chronologiją“, – sakė Anita Quiles (Anita Kiui) iš Prancūzų instituto Rytų archeologijai Kaire.

Dėl stilistinių panašumų mokslininkai ilgai manė, kad Šovė menas yra maždaug to paties periodo kaip priešistoriniai piešiniai Lasko urvuose Pietvakarių Prancūzijoje, datuojami laikotarpiu prieš 20 tūkst. metų. „Tačiau dabar žinome, kad yra 10 tūkst. metų – ar net 15 tūkst. metų – skirtumas, – sakė A.Quiles. – Dabar galime užtikrintai sakyti, kad žmonių veiklos Šovė urve nebuvo maždaug 30 tūkst. metų“.

Tyrimo metu buvo analizuojami medžio anglių pavyzdžiai nuo urvo grindų ir sienų. Nustatyta, kad žmonės ten gyveno dviem periodais. Pirmasis prasidėjo prieš 37 tūkst. metų ir baigėsi prieš 33 500 metų, turbūt maždaug tuo metu, kai vienoje urvo dalyje įvyko akmenų griūtis. Antrasis žmonių gyvenimo tame urve periodas prasidėjo prieš 31 tūkst. metų, o baigėsi prieš 28 tūkst. metų. „Antro žmonių gyvenimo (etapo) pabaiga siejasi su antra akmenų griūtimi prieš 29 400 metų, kuri iš dalies blokavo įėjimą į urvą“, – sakoma straipsnyje.

Mokslininkai taip pat analizavo urve rastus gyvūnų kaulus ir nustatė, kad jie priklausė urviniams lokiams. Urve nerasta jokių žmonių palaikų ir mokslininkai mano, jog taip yra dėl to, kad žmonės ne gyveno tame urve, o kartkartėmis jame lankydavosi.

Ten iš viso yra 447 piešiniai, vaizduojantys gyvūnus, tarp jų – elnius, arklius ir raganosius.

Tyrimas užtruko 18 metų. Jo metu buvo sukurtas ir statistinis modelis, apimantis daugiau kaip 250 datų, nustatytų iš anglių ir kaulų pavyzdžių, sakė Šovė urvo mokslo direktorius Jeanas-Michelis Geneste'as (Žanas Mišelis Ženestas). „Mums tai gan revoliucinga. Tai naujas įrankis, kurį galima panaudoti ir kitur, kitiems senovinių laikų periodams studijuoti“, – sakė jis.

„Dabar galime patvirtinti, kad prieš 36 tūkst. metų, vėlyvojo paleolito periodu, kai atsirado šiuolaikiniai įrankiai ir papuošalų gamybos technikos, mes jau turėjome meną, kuris buvo gana išsivystęs, rafinuotas ir jau ilgos atminties bei ilgos kultūrinės tradicijos Vakarų Europoje objektas“, – sakė jis.„Anksčiau tai buvo hipotezė. Dabar, kai turime dešimtis datų, turime tikrumą“, – pridūrė J.-M.Geneste'as.