Pašilių stumbrynui pardavus mišrūnus, sumažėjusią stumbrų bandą pagausino trys jaunikliai. Jauniausiam stumbryno gyventojui vos daugiau nei mėnuo, kiti du pasaulį išvydo prieš porą mėnesių.

Auklėja griežtai

Pasak stumbrininko Ryčio Papšio, stumbrų patelės mažylius atsivedė pasislėpusios, kaimenei naujagimius parodė tik po savaitės.

„Stumbriukai jau paaugę, net sunku juos pavadinti mažyliais. Dvigubai didesni, nei ką tik atvesti. Nors visus metus stumbriukai maitinasi mamos pienu, bet jau ir žolytės paskabo“, – „Sekundei“ pasakojo R.Papšys.

Motinystės rūpesčiais gyvenančių patelių geriau vengti iš tolo, mat gindama savo palikuonį stumbrė gali būti agresyvi. Tačiau, kaip tikino R.Papšys, su senbuviais bandoje augantiems stumbriukams taip pat tenka būti itin atsargiems.

„Stumbrų mokykla griežta – ne vietoj pasimaišęs mažylis gaus ragu į šoną. Būna, kad sužalojimų nepavyksta išvengti. Šitie trys kol kas dar laksto“, – juokavo stumbrininkas.

Jauniklių negausu

Natūraliomis sąlygomis auginamos stumbrų patelės palikuonių susilaukia kas antrus metus. Stumbrai partnerių žvalgytis pradeda rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Patelė jauniklio laukiasi devynis mėnesius. Paprastai stumbrė atveda vieną mažylį,  dvyniai – didžiulė retenybė.

„Jei stumbrę gerai penėsim, gali kaip karvė kasmet palikuonis vesti. Bet tai jau prieštarauja gamtos dėsniams“, – paaiškino R.Papšys.

Praėjusiais metais Pašilių stumbryno kaimenė pasipildė dviem, užpernai – net penkiais jaunikliais.

Lietuvoje atvestiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys „Gi“. Pašilių stumbryne ganosi Gigas, Gibonas, Gizabota, Gilpa, Gimas, Girelė ir kiti. Pirmasis jame 1971-aisiais pasaulį išvydęs jauniklis buvo pavadintas Giriniu.

Išsaugojo veislę

Šiemet kaimenę pagausinę jaunikliai vardų dar neturi. Naujiems stumbryno augintiniams sugalvoti vardai burtais išrenkami per tradicinėmis tapusias rudenį organizuojamas stumbriukų krikštynas.

„Dėl šių metų krikštynų dar nieko nesame nusprendę. Bet be vardų stumbriukų nesinorės palikti“, – teigė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius.

Šiuo metu 50 ha Pašilių stumbryno aptvaruose ganosi 15 grynakraujų europinių veislės stumbrų – du dideli patinai ir patelės su prieaugliu.

Pavasarį iš Pašilių stumbryno pas kitus šeimininkus į Žemaitiją ir Vilniaus rajoną iškeliavo aštuoni girių gražuoliai. Dar vieną parduotą ligotą stumbrą naujasis savininkas sumedžiojo čia pat stumbryne.

Parduoti tik stumbrai mišrūnai, neįrašyti į Raudonąją knygą. Pirkėjų šiems gyvūnams ieškota baiminantis, kad mišrūnai nesugadintų Pašilių stumbryne auginamų grynakraujų europinių stumbrų veislės.

Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio rajonų miškuose laisvėje ganosi daugiau nei 50 šios veislės stumbrų.

Faktai

Vienintelis Baltijos šalyse Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbrynas šį rugpjūtį švęs savo 40-metį.

Pirmoji stumbrų pora – Moda ir Motok –  į Lietuvą buvo atgabenta iš Rusijos Prioksko teraso rezervato 1969 m. Prieš tai Lietuvoje paskutinis stumbras buvo sumedžiotas 1856 m.

1947 m. visame pasaulyje buvo užregistruota tik 95 stumbrai, jie gyveno aptvaruose pusiau nelaisvės sąlygomis.

Pirmieji penki stumbrai iš Pašilių stumbryno į laisvę išleisti 1973 m.