Apsauga suteikta Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajone. Šiuos piliakalnius 2016 metais aptiko biologas Darius Stončius.

Archeologo Gintauto Zabielos nuomone, tai yra reikšmingas atradimas, nes iš esmės papildo Kalno Grikštų apylinkių senąją istoriją.

Dar XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje vietos kraštotyrininkas Ignas Jablonskis lokalizavo Kalno Grikštų senovės gyvenvietę, šiek tiek vėliau – ir Kalno Grikštų kapinyną, datuojamus I tūkst. prieš Kristų pabaiga – I tūkst. po Kristaus pradžia. Abu objektai į Kultūros vertybių registrą įtraukti 1993 metais, jie saugomi valstybės, paskelbti kultūros paminklais. Tuo metu dėl nežinomų priežasčių greta miške esantys piliakalniai nebuvo pastebėti.

G.Zabielos teigimu, Kalno Grikštų piliakalniai neabejotinai susiję su Kalno Grikštų senovės gyvenviete ir kapinynu. Jie yra vieno istorinio laikotarpio, Vakarų Lietuvos teritorijoje buvusios kuršių kultūros palikimas. Jai būdingos piliakalnių sankaupos su papėdės gyvenvietėmis bei turtingais kapinynais, atspindinčios būdingą tankų šių teritorijų apgyvendinimą.

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu yra Kartenalės upės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, iš rytų ir pietų pusių juosiamas Kartenalės upės, iš vakarų – Minijos ir Kartenalės upių slėnių, iš šiaurės – toliau besitęsiančios aukštumos. Jo aikštelė ir priešpilnis apsaugoti gerokai nuplokštintais pylimais ir grioviais.

Kalno Grikštų piliakalnis II yra į šiaurę nuo Kalno Grikštų piliakalnio su priešpiliu, įrengtas Minijos upės kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, iš šiaurės pusės juosiamas gilios šaltiniuotos griovos, iš pietryčių – toliau besitęsiančios aukštumos, iš pietų – gana gilios plačios daubos, iš vakarų – Minijos upės slėnio. Nuo aukštumos jo aikštelė irgi apsaugota dviejų pylimų ir griovių gynybine linija.

Kretingos krašte iš viso priskaičiuojama per 20 piliakalnių.