„Sudominti jaunąją kartą, kviesti į teatrą ir kurti jiems aktualius spektaklius – vienas iš LNDT uždavinių. Džiugu, kad pagaliau galime pakviesti ir šią auditoriją į po rekonstrukcijos atnaujintą Didžiąją salę bei pristatyti vaikų visame pasaulyje mėgstamą kūrinį „Ronja plėšiko duktė. Į spektaklį kviečiame ne tik žiūrovus nuo 7 metų amžiaus, bet ir jų tėvus. Tai kūrinys visai šeimai, nagrinėjantis kartų klausimus“, – sakė LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.

Martynas Budraitis / I. Gelūno nuotr.

„Ronja plėšiko duktė“ – tai vienas žymiausių garsios švedų rašytojos vaikams Astridos Lindgren (1907–2002) kūrinių. Jos knygos išverstos daugiau nei į 95 kalbas. Astrida Lindgren pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, tarp jų – ir Hanso Kristiano Anderseno medalį – aukščiausią tarptautinį apdovanojimą, skiriamą vaikų rašytojams ir knygų iliustratoriams. Rašytoja sukūrė tokius legendinius, visame pasaulyje žinomus personažus kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas bei Emilis iš Lionebergos. Kūrinys Lietuvoje pristatomas bendradarbiaujant su Astrid Lindgren Company, autorės teisių atstovė – „Nordic Drama Corner“ agentūra, spektaklį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Spektaklio „Ronja plėšiko duktė“ kūrybinės dirbtuvės su moksleiviais / LNDT nuotr.

„Ronja atsirado todėl, kad aš pati, gyvendama mieste, labai ilgėdavausi laukų ir gūdaus miško. Prasidėjo nuo to, kad ėmiau vaizduotis kalną, ant kalno plėšikų pilį, kuri staiga perskilo pusiau. „Kokie ten žmonės gyvena?“ – galvojau. Aha, viena plėšikų šeima turi dukterį, o kita sūnų. Visiškai kaip Romeo ir Džuljeta. Iš pradžių jie pykstasi, erzina kits kitą, bet pamažu susidraugauja...“, – yra sakiusi autorė.

Ant miškais apaugusios kalvos, žaibo perskeltoje pilyje gyvena Ronja – mergaitė, gimusi plėšikų vado Matiso šeimoje. Jos dienos bėga žaidžiant su plėšikais ir myluojamai tėvų, o už pilies sienų laukia pažintis su magiška giria, pilna nykštukų, skraidūnių ir kitų nepaprastų sutvėrimų. Tuo tarpu Matisas žvelgia į augančią dukrą tikėdamasis, kad Ronja iš jo perims vadovavimą plėšikų gaujai.

Įprastą plėšikavimu, susibūrimais ir dainomis pripildytą kasdienybę lyg dar vienas žaibas persmelkia žinia – kitoje pilies pusėje įsikūrė mirtinas Matiso priešas Burka su savo gauja. Kartu su Burkos plėšikais gyvena ir Burkos sūnus Birgas. Nors iš pradžių vaikai kaip ir jų tėvai konkuruoja bei užsispyrę laikosi savo, pamažu drauge patirdami nuotykius ir išbandymus jie susidraugauja. Slapta judviejų draugystė tampa iššūkiu ne tik vaikams, bet ir plėšikų gaujoms.

„Ronja yra mergaitė, kuri išdrįsta pasirinkti savo kelią. Ir nors ji labai panaši į savo tėvą, tačiau negali sutikti su jo pasaulio matymu ir pasilikti jo pilyje, ji privalo savo kailiu patirti, ką reiškia draugystė, ką reiškia mylėti ir netekti. Vaikai, pabėgę iš namų į laisvę, miške ne tik subręsta, bet ir parodo suaugusiems, kad vienintelis kelias į stiprybę yra mokytis sugyventi ir susivienyti. Man atrodo, kad Astridos Lindgren kūrinyje užrašytos pamokos dabar be galo aktualios ir svarbios. Mūsų kuriama „Ronja plėšiko duktė“ – tai muzikali, šmaikšti ir gili brandos istorija“, – sakė spektaklio režisierė ir dramaturginės adaptacijos autorė Eglė Švedkauskaitė. Pernai už LNDT spektaklio „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“ režisūrą E. Švedkauskaitė buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“, 2023 nominuota ir apdovanota už Jaunimo teatro spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“ režisūrą. 

Eglė Švedkauskaitė / J. Mykolaitytės nuotr.

Naujo spektaklio visai šeimai scenografija ir kostiumai kuriami tvariais principais. Pilies sienų konstrukcijos bus panaudotos iš LNDT jau neberodomo spektaklio, kuriant kostiumus pasitelkiami dėvėti drabužiai.

Scenografai – antrą kartą su Egle Švedkauskaite dirbantys Jurgis Paškevičius ir Monika Janulevičiūtė, kartu kūrė Jaunimo teatro spektaklį „Jauno žmogaus memuarai“ ir už šį darbą buvo nominuoti „Auksiniam scenos kryžiui“ Jaunojo menininko / Jaunosios menininkės kategorijoje.

„Spektaklio „Ronja plėšiko duktė“ scenografijoje ieškojome lankstumo, galimybės kurti erdvę kaip žaidimą, kurio taisyklės kinta kartu su personažų kelione. Vieną akimirką tai, kas atrodo kaip tarpeklis, pasaulio pabaiga ar dangaus lopinėlis, kitą akimirką yra upeliūkštis, namų slenkstis ar krioklys“, – pasakojo scenovaizdžio kūrėjai.

Būsimos premjeros kostiumus kuria Elvita Brazdylytė, muziką – kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, spektaklio choreografė – Erika Vizbaraitė, šviesos dailininkas – Julius Kuršys.

Pagrindinį Ronjos vaidmenį kuria neseniai „Sidabrinę gervę“ pelniusi aktorė Irena Sikorskytė, Ronjos tėvus įkūnys Algirdas Dainavičius ir Airida Gintautaitė, o draugą Birgą – Šarūnas Rapolas Meliešius. Spektaklyje taip pat vaidina gausus būrys LNDT trupės aktorių: Arūnas Sakalauskas, Elzė Gudavičiūtė, Povilas Budrys, Jolanta Dapkūnaitė, Jurga Kalvaitytė, Jūratė Vilūnaitė, Vainius Sodeika, Marius Repšys, Augustė Pociūtė, Kęstutis Cicėnas, Augustė Ona Šimulynaitė, Arūnas Vozbutas, Vaidilė Juozaitytė.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio šeimai „Ronja plėšiko duktė“ premjera LNDT Didžiojoje salėje įvyks rugsėjo 6, 7 d. Kiti rodymai numatyti spalio 18, 19 d. ir lapkričio 22, 23 d.