Filme – pažintis su Josefu Josade, Izraelyje gyvenančiu tapytoju, surengusiu ne vieną personalinę ir grupinę parodą. Filme galima stebėti jį tapantį tai, kas supa – kalvotą žemę, dangų, ir siekiantį perprasti bei perteikti šio peizažo struktūrą. Jo dukra, filmo autorė Elžbieta droviai stebi dirbantį savo tėvą ir lydi jį šioje ypatingoje erdvėje. Jų atsargus, kartais nesklandus dialogas gimsta ne iš žodžių, o per žvilgsnį, atsuktą į dykumos peizažą. Būtent čia, šiame žemės lopinėlyje ir po šiuo dangumi jiems pagaliau pavyksta susikalbėti. Savaip.

20-ąjį kartą vykstantis Jihlavos dokumentinių filmų festivalis yra didžiausias ir ryškiausias kūrybinės dokumentikos įvykis Centrinėje ir Rytų Europoje, išsiskiriantis savo netradicine ir drąsia programa ir įkvepiančiais pasaulyje žinomų menininkų pranešimais festivalio dalyviams ir žiūrovams. Šiais metais 3600 filmai buvo pateikti atrankos komisijai ir tik 310 filmų pateko į festivalio programą.

Nacionalinė filmo premjera įvyks lapkričio mėnesį Europos šalių kino forume „Scanorama“.

Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Geros valios fondas. Filmo tarptautinę premjerą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.