„Šis sprendimas, nors ir nebuvo netikėtas, yra gėdingas ir bailus. Mes pateiksime apeliaciją Aukščiausiajam Teismui“, – naujienų agentūrai AFP nurodė radijo stoties „Klubradio“ vadovas Andras Arato (Andras Aratas).

Ši radijo stotis, dažnai kritiškai vertinanti Vengrijos vyriausybę, nuo pirmadienio tęs savo transliacijas internetu, nurodė A. Arato.

Praėjusį rugsėjį Nacionalinė žiniasklaidos ir ryšių taryba (NMHH) pareiškė, kad daugiausia Budapeštui transliuojanti radijo stotis „Klubradio“ „ne kartą pažeidė“ reikalavimus, dukart per vėlai pateikdama dokumentus.

Tarnyba atsisakė jai pratęsti septynerių metų licenciją, kurios galiojimas baigiasi vasario 14 dieną.

„Klubradio“ prašė Budapešto miesto teismo pavesti NMHH išduoti laikiną licenciją transliacijai, tačiau antradienį pranešė, kad šis prašymas buvo atmestas.

„Klubradio“ ir dar dvi radijo stotys pretenduoja į tą patį radijo dažnį, NMHH dėl jo paskelbus konkursą. Nugalėtojas turėtų būti paskelbtas po kelių mėnesių.

Dar vienas nutildytas balsas Vengrijoje. Dar viena liūdna diena žiniasklaidos laisvei.

Antradienio sprendimas vėl pažadina susirūpinimą dėl premjero Viktoro Orbano dešiniųjų vyriausybės politinio spaudimo Vengrijos nepriklausomai žiniasklaidai.

„Klubradio“, kuris darbą pradėjo 10-ajame dešimtmetyje, 2010-aisiais atėjus į valdžią V. Orbano vyriausybei turėjo kovoti kelis teisinius mūšius, kad išliktų eteryje.

Kelerius metus „Klubradio“ veikė pagal trumpalaikes licencijas, su kuriomis, stoties teigimu, sunku pritraukti reklamos.

Įtakinga NMHH, kurios vadovai yra artimi V. Orbano valdančiajai partijai „Fidesz“, tvirtina politinių motyvų neturinti.

Tačiau jos elgesys su „Klubradio“ didina susirūpinimą žiniasklaidos laisve ir V. Orbano politiniu spaudimu nepriklausomai žiniasklaidai.

„Dar vienas nutildytas balsas“

Dėl mažėjančio nepriklausomų naujienų leidinių skaičiaus Vengrijoje šalis nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) 2020 metų Pasaulio spaudos laisvės indekse atsidūrė 89 vietoje. 2019-ųjų indekse šalis užėmė 87 vietą, o 2018-ųjų – 73.

Pastaraisiais metais labiausiai nepriklausomos žiniasklaidos priemonės arba nustojo veikusios, arba buvo nupirktos vyriausybės sąjungininkų ir ėmė gauti pelningų valstybinių reklamos užsakymų.

Tuo metu valstybinė žiniasklaida kaltinama tuo, kad virsta vyriausybės propagandos organu.

„Dar vienas nutildytas balsas Vengrijoje. Dar viena liūdna diena žiniasklaidos laisvei“, – po antradienio sprendimo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič (Dunia Mijatovič).

Šis sprendimas „atitinka seną modelį, kai provyriausybinės institucijos naudojasi teisiniais įrankiais kritiškiems balsams dusinti“, AFP sakė Budapešte gyvenantis analitikas Gaboras Polyakas (Gaboras Pojakas) iš žiniasklaidos priežiūros institucijos „Mertek“.

„Net jei „Klubradio“ galėtų artimiausiais mėnesiais kažkaip atgauti prarastą dažnį, jis praras reklamos užsakovų ir klausytojų“, – sakė G. Polyakas.

Tarptautiniai rinkimų stebėtojai 2018 metais sakė, kad Vengrijos „vienpusiškas žiniasklaidos kraštovaizdis“ ir „suvaržytos galimybės gauti informaciją“ padėjo V. Orbanui užsitikrinti trečią nuo 2010 metų kadenciją iš eilės.

Kiti rinkimai numatomi 2022 metų pradžioje. Šiuo metu apklausos rodo, kad V. Orbano valdančioji „Fidesz“ populiarumu atkakliai varžosi su šešių opozicinių partijų aljansu.