Pirmadienį Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis pasirašys Lietuvių kalbos dienų sostinės projekto sutartį. Šakių kultūros centre vyksiančiame renginyje „Kalba – žmogaus kultūros esmė“ bus kaitomi pranešimai, teikiama vardinė J. Augustaičio statulėlė „Raidė A“, pristatomos Vinco Kudirkos ir Jono Jablonskio hologramos.

Kaip veiklas vienijantį simbolį zanavykai pasirinko mažiausią iš kalbos elementų – raidę. Raidės motyvas pasikartos ne kartą renginių cikle. Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos sudarytoje renginių programoje „Šakiai – Lietuvių kalbos sostinė 2022“ numatyta daug įdomių renginių, kuriuose galės dalyvauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai ir visi besidomintys lietuvių kalba.

„Gražus sutapimas, kad šiemet Kalbos dienų sostine tapo Šakiai, vienas iš Sūduvos centrų. O kaip žinome, šiuos metus Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais“, – sako VLKK pirmininkas A. Antanaitis.

Pasak Šakių rajono mero E. Pilypaičio, kalbininkas Jonas Jablonskis augdamas Šakių krašte kartu su motinos pienu sugėrė ir vietinę kalbą, kurios pagrindu vėliau rašydamas lietuvių kalbos gramatiką ją supynė į norminės kalbos audinį. Žinoma, sukurdamas lietuviškus atitikmenis tuo metu gajiems barbarizmams, įnešė ir labai savito, asmeniško braižo. „Natūralu, kad tam pačiam krašte užaugę mes turime ne tik garbę manyti save esant taisyklingiausiai kalbančiais, bet ir prievolę saugoti savo kalbos grynumą, ją puoselėti bei autentiškai perduoti“, – tvirtina meras.

Tradicinių kalbai skirtų renginių rengta ir anksčiau. Šiemet rajone vyks jau 50-oji Kalbos diena.

„Pasauliui vis labiau globalėjant kyla pagunda suskubėti ten, kur viskas paprasčiau ir aiškiau kuo didesniam ratui žmonių, bet, nepaisant šių neišvengiamumų, lieka pareiga išsaugoti savo kalbos unikalumą ir išskirtinumą, o tai padaryti tampa vis sunkesniu iššūkiu. Džiaugiuosi, kad nuotolinio darbo ir mokymosi iššūkius mūsų švietimo įstaigos bei viešoji biblioteka išnaudojo itin kūrybiškai ir reikšmingai, viktorinų ir kitų pateikčių pavidalu skatinusios susidomėti kalbos, jos istorijos dalykais, daug ką pasikartoti ir iš naujo atrasti. Tikiu, kad savo gimtosios kalbos neprarasime kaip brangiausios savo identiteto dalies, o ja didžiuosimės, ja išsiskirsime bei drąsiai prisistatysime“, – teigia Lietuvių kalbos dienų sostinės titulą gavusios savivaldybės vadovas.

Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė siūlo nepamiršti, kad Šakiai visada buvo Zanavykijos sostinė. „Esame bendrinės lietuvių kalbos lopšio kraštas, turtingas kalbą kūrusių, puoselėjusių ir ateities kartoms išsaugojusių asmenybių: kalbininkų, rašytojų, tautinio sąjūdžio ideologų, knygnešių. Todėl kalbą puoselėjame su užsidegimu, zanavykišku unoru ir atsakomybe“, – sako projekto iniciatorė ir pagrindinė įgyvendintoja.

Vardinė J. Augustaičio statulėlė „Raidė A“ kasmet minint Gimtosios kalbos dieną teikiama Šakių krašto žmogui už tiesioginę ir visuomeninę veiklą ugdant gimtosios kalbos raštingumą, jos mokymosi motyvacijos stiprinimą, patriotinių jausmų ir tautinės tapatybės simbolio – kalbos – puoselėjimą.

Pasitelkdami pasakotoją (storytelling) šakiečiai bendradarbiaus su Škotijos lietuvių bendruomene, taip stengdamiesi lietuvių kalbą populiarinti ir užsienyje. Dar viena nauja idėja – gyvoji biblioteka „Skolinkis gyvąją knygą“. Tai intelektualūs susitikimai su iš Šakių krašto kilusiais žymiais žmonėmis: poetais, režisieriais, aktoriais, muzikantais. Juos vienija bendras vardiklis – kalba. Kalba plačiąja prasme (poezijos, scenos, muzikos kalba).

Tradicinėse Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inicijuojamose Lietuvių kalbos dienose tradiciškai dalyvauja ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės, ambasados. Vasario 16–20 d. užsienio lietuviams Valstybinė lietuvių kalbos komisija rengia virtualią viktoriną. Kalbos dienų renginiai – susitikimai, parodos, konkursai, viktorinos, ekskursijos ir kt. – Lietuvoje ir užsienyje suplanuoti iki gegužės mėnesio.