Pasaulinė „Rūgštaus miško“ premjera įvyko prieš kelerius metus.

Per tą laiką filmas daug keliavo ir tebekeliauja po festivalius, bet dėl pandemijos Azijos pasiekęs iki šiol nebuvo.

„Parodyti filmą Busano kino centre buvo ypatinga patirtis. Architektūriniu atžvilgiu tai – vienas įspūdingiausių kino teatrų pasaulyje, dėl ypatingos konstrukcijos stogo patekęs net į Gineso rekordų knygą.

Šis pastatas primena erdvėlaivį. Techninės kino rodymo sąlygos čia nepriekaištingos, o svarbiausia tai, kad Busano žiūrovai – labai aktyvūs ir smalsūs

Šis pastatas primena erdvėlaivį. Techninės kino rodymo sąlygos čia nepriekaištingos, o svarbiausia tai, kad Busano žiūrovai – labai aktyvūs ir smalsūs“, – pasakojo iš Pietų Korėjos sugrįžusi filmo režisierė.

Juodkrantėje kartu su Dovydu Korba kurtame filme turistų lūpomis pasakojama apie didžiausią Europoje kormoranų koloniją.

Savo išmatomis išdeginę sengirės plotus, sparnuočiai šią vietą pavertė makabriškiausiu turistų traukos objektu. Apokaliptiškas, bet tuo pačiu ironiškas filmas kelia painius moralinius ir tarprūšinius klausimus.

„Nors festivalyje didžiausias dėmesys skiriamas klimato kaitai, tačiau nevengiama ir kitų su aplinkosauga susijusių temų.

Moderatorė po filmo užsiminė, kad Busano žmonėms filmo tema labai suprantama, nes Pietų Korėjoje iš didmiesčių taip pat bandoma išguiti nepatogius gyvūnus“, – prisiminė R. Barzdžiukaitė.

Tiesa, režisierė prisipažino kiek nerimavusi dėl to, kaip į filmą reaguos vietos žiūrovai.

„Rūgštaus miško“ žiūrėjimui reikia vidinės ramybės – nors filmo turinys yra kintantis, dinamiškas, filmo forma yra taupi, o ritmas – pakankamai lėtas.

Nerimavau, kas laukia, nes mačiau naujausius korėjiečių filmus ir žinau, kur neša pagrindinė srovė. Tačiau žiūrovai sinchronizavosi su filmu. Salėje buvo net pradinių klasių moksleivių – stebėjausi, kokie jie tylūs ir mandagūs.

Pietų Korėjoje spėjau pastebėti kontrastą tarp milžiniškų dangoraižių kuriamos įtampos, kamščių mieste, ir visai netoliese esančių ramybės salų – budistų šventyklų, kuriose ne tik gyvena vienuoliai, bet apsistoja ir žmonės, norintys pailsėti, sulėtėti. Gal dėl to priešybių sugyvenimo korėjiečiams priimtini ir greiti, ir lėti filmai?“ – svarstė režisierė.

Klimato kaitos temai skirtas festivalis surengtas mieste, prie kurio krantų, ieškant sprendimų kaip prisitaikyti prie kylančio jūros lygio, statomas pirmasis pasaulyje plūduriuojantis miestas.

Festivalio „Blue Planet Future“ pagrindinę 50 filmų programą papildė susitikimai su filmų autoriais, tvarų gyvenimo būdą propaguojanti mugė, tarptautinė konferencija apie klimato kaitos erą. Organizatorių teigimu, per penkias festivalio dienas jame apsilankė beveik 15 tūkstančių žiūrovų.

Dėl Busane puoselėjamo gyventojų susidomėjimo kinu, daugybės čia vykstančių filmų festivalių ir klestinčios kino industrijos, UNESCO šiam antram pagal dydį Pietų Korėjos miestui yra suteikusi kino miesto statusą. Europoje Busanas dažnai vadinamas „Azijos Kanais“.

R. Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“ prieš mėnesį pirmą kartą pristatytas ir Jungtinėje Karalystėje, Londone filmas rodytas Šiuolaikinio meno institute (ICA).