88 ha plotą užimanti Sacharos pelkė – tai prieš pusę amžiaus buvęs durpynas, kuriame buvo gaminamos kurui skirtos durpės. 37 kilometrų ilgio sausinamųjų griovių tinklas stipriai pablogino pelkės būklę: dėl pažemėjusio pelkės vandens lygio tipingos atviros aukštapelkių buveinės apaugo krūmais ir medžiais.

Senų žmonių pasakojimai byloja, kad maždaug prieš šimtmetį šalia esančiuose miškuose įsiplieskęs gaisras persimetė ir į šią samanomis apaugusią kupstotą pelkę – iš degančių duobių degėsiai rūko per visą žiemą.

Kadangi tuos degėsius, kaip ir sausas durpes, pakilęs vėjas pustydavo kaip smėlį Sacharos dykumoje, vietos eiguliai šį nenaudojamą, samanų kupstais apaugusį miško plotą pradėjo vadinti Sachara. Ilgainiui šis pavadinimas prigijo, durpynas pradėtas vadinti Sacharos durpynu, o pelkė – Sacharos pelke ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir oficialiuose dokumentuose.

Šiuo metu didžiąją atsikuriančios pelkės dalį – 28 ha arba beveik 44 proc. – dengia degradavusių aukštapelkių buveinės. 24 proc. pelkės ploto sudaro pelkinių miškų buveinės, o 14 proc. – tarpinės pelkės ir liūnai.

„Planuojame šioje teritorijoje vykdyti biologinės įvairovės palaikymo kirtimus – tai paspartins Sacharos pelkės atsikūrimą ir pagerins jos ekologinę būklę. Sausinimo pažeistoje aukštapelkėje augantys medžiai, ypač beržai, taip pat krūmai, spartina durpių klodo skaidymąsi ir išgarina nemažai drėgmės“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Kraštotvarkos skyriaus vadovė Viliūnė Naureckaitė.

Visoje Sacharos pelkės teritorijoje numatyta iškirsti 32 ha sumedėjusios augalijos, daugiausia – lapuočių medžių, tarp kurių vyrauja paprastasis ir plaukuotasis beržai bei krūmai. Biologinės įvairovės kirtimai bus vykdomi degradavusios aukštapelkės, taip pat atsikuriančiose pelkinėse buveinėse. Jose paliekami paprastosios pušies pelkinių formų medeliai. Kirtimai turėtų būti įvykdyti iki 2020 metų.