„Naujasis įstatymas padės ateities kultūros politikai tvirčiau užtikrinti žmogaus kultūrines teises, tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį paskelbė S. Kairys.
„Todėl naujasis įstatymas reikšmingas ne vien kultūros sektoriui, bet ir regionų plėtros, ekonomikos, švietimo bei kitoms viešosios politikos sritims“, – pridūrė ministras.
Seimas antradienį pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriuo siekiama užtikrinti tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, stiprinti tarpinstitucinį įstaigų bendradarbiavimą bei sudaryti sąlygas kūrėjams tobulinti savo kompetencijas. Priėmus šį įstatymą, numatoma, kad turėtų didėti ir kultūros paslaugų prieinamumas visiems šalies gyventojams.
Pastarasis įstatymo projektas taip pat apibrėžia kultūros politikos tikslą ir nustato humanizmo, horizontalumo, kultūros prieinamumo, kūrybos ir saviraiškos laisvės, tarptautiškumo, nuolatinės stebėsenos principus.
Įstatymu taip pat įtvirtinama pareiga už kultūros politiką atsakingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinti tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje, sudaryti sąlygas visoms visuomenės grupėms pažinti ir dalyvauti kuriant kultūros įvairovę, skatinti įgyti ir tobulinti kultūrines ir kūrybines kompetencijas. Be to, numatomas aktyvesnis, platesnės apimties nevyriausybinių organizacijų, meno kūrėjų, kitų kultūros lauko dalyvių bendradarbiavimas.
Siekiant priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą, Seimas taip pat priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis tikslinama savivaldybių savarankiškosios funkcijos – kultūros – apibrėžtis. Taip pat patikslinta ir etnokultūros sąvoka, nebeišskiriama bendroji kultūra – tam buvo priimtos ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos.
Naujausi komentarai