Seimo Kultūros komitetas nepritarė, kad Evelina Karalevičienė antrą kadenciją vadovautų Valstybinei kultūros paveldo komisijai.

Už jos paskyrimą antrai kadencijai šią savaitę surengus slaptą balsavimą buvo du komiteto nariai, prieš – penki.

„Balsavimas buvo slaptas. Diskusija nepasakyčiau, kad buvo audringa, bet buvo šnekama apie komisijos santykius su departamentu“, – komisijos poziciją BNS komentavo Kultūros komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

Komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas BNS paaiškino, kad parlamentarams užkliuvo E. Karalevičienės vadovaujamos Valstybinės kultūros paveldo komisijos nesutarimas su Kultūros paveldo departamentu (KPD).

„Komiteto nariams kilo įvairių minčių, ypač užkliuvo faktas, kad akivaizdu, jog nėra bendros šnekos su KPD ir jos vadove. Tai buvo išsakyta komiteto posėdyje“, – sakė S. Tumėnas.

„Be galo vertinu profesionalumą, bet nevertinu žmonių, kurie viską vertina remdamiesi asmeniškumais. Tie konfliktai tarp komisijos ir departamento vyksta nuolatos. Manau, kad šiuo atveju asmeniškumai paėmė viršų prieš profesionalumą“, – BNS teigė kitas komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.

Kultūros politikos klausimais valstybės vadovams patarianti Seimo skiriama komisija nepritarė KPD praėjusių metų veiklos ataskaitai, taip pat buvo parengusi dokumento projektą, kad reikėtų apriboti departamento galias.

Komisija siūlo iš KPD atimti kontrolės funkciją, nes dabar departamentas vykdo ir kultūros vertybių apskaitą, ir paveldotvarką, ir kontrolę, tuo metu demokratinėje valstybėje šias funkcijas būtina atskirti. Pažymima, kad toks funkcijų perdavimas vienai institucijai yra ydingas – suponuoja neskaidrumą, teisėtumo neužtikrinimo ir korupcijos riziką bei kultūros paveldo nykimą.

Komisija svarstė siūlymą inicijuoti esminę KPD pertvarką, nes „kultūros paveldo apsauga dėl neveiksmingos esamo valstybinio kultūros paveldo apsaugos administravimo sistemos pasiekė kritinę būseną“. Anot komisijos, didėja visuomenės grupių nepasitenkinimas valstybiniu kultūros paveldo funkcijų vykdymu, o dėl skirtingų kultūros paveldo apsaugos funkcijų – apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės – priskyrimo vienai institucijai, t. y. KPD, „paveldosauga tapo neveiksni, o kultūros paveldas nyksta“.

Tuo metu R. Karbauskis įžvelgė teigiamų dalykų, kad kai kada skiriasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir KDP požiūriai.

„Asmeninė mano pozicija galbūt būtų ne dėl pačios komisijos pirmininkės, dėl komisijos darbo. Šita komisija yra reali atsvara būtent departamento sprendimams. Kai kurie tyrimai prasidėjo, nes buvo ginčas dėl požiūrio. Balansas turėtų likti kas bebūtų pirmininkas, nes jeigu abi institucijos neįsiklausys į tam tikrų interesų grupių klausimus dėl to, ar pažeidžiami viešieji interesai, ar nepažeidžiami, ar daro statybininkai, vystytojai pažeidimus, ar nedaro, bus negerai, jeigu niekas nesiklausys“, – BNS sakė Kultūros komiteto vadovas.

Skirti E. Karalevičienę Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke antrai kadencijai pasiūlė pati komisija. Ji renka savo vadovą. Todėl net Kultūros komitetui nepritarus jos kandidatūrai, jis bus teikiama Seimui.

„Seime gali būti ir kitas sprendimas“, – svarstė R. Karbauskis.

Menotyrininkė, architektūrologė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė – ekspertė E. Karalevičienė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vadovauja nuo 2015 metų.

Pagal įstatymą, Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių skiria ir atleidžia Seimas. Jo kandidatūrą Kultūros komitetui teikia komisija.

Paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Tuo metu KPD yra valstybės įstaiga, atskaitinga Kultūros ministerijai. Nuo 2008 metų kovo departamentui vadovauja Diana Varnaitė.