Radviliškio rajone restauruojamas daugiau kaip šimtą metų skaičiuojantis vėjo malūnas. Iki Naujųjų čia planuojama įkurti ekspoziciją.

Ji pasakos apie malūno darbą, taip pat norima lankytojus supažindinti ir su grūdų malimo procesu, praneša LTV „Panorama“.

Kleboniškių kaimo vėjo malūnas pastatytas 1884 metais. Jį meistras Šiaulinskis statė olandiško tipo – medinį, aštuonkampį, su lauko akmenų pamatais. Iki Antrojo pasaulinio karo malūno girnos malė aplinkinių kaimų ūkininkų grūdus, o jau nuo 1946-ųjų, kai pradėti kurti kolūkiai, valdžia malūną atėmė ir čia malė savo derlių.  

1975 metais pastačius elektros variklį, malūno sparnai nustojo suktis ir pastatas stovėjo apleistas. Porą kartų jį bandyta atgaivinti, tačiau akmeninės girnos vėl malti pradėjo tik 1998 metais ir tą darė iki 2006-ųjų.

„Praūžė viesulas, audra, nulaužė vieną sparną, paskui aplaužė kitą sparną ir malūnas liko be sparnų“, – pasakojo Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičius.

Šiais metais imtasi kapitalinio Kleboniškių malūno remonto. Pakeistos supuvusios vidaus konstrukcijos, naujai apkalta išorė, uždėta rekonstruota kepurė, gaminami sparnai. Pasak direktoriaus, teko remontuoti ir pačius grūdų malimo mechanizmus – keisti krumpliaračius, taisyti girnas.   

Baigus darbus čia ketinama įrengti ekspoziciją, kurioje bus eksponuojamos senos nuotraukos iš malūno kasdienybės tiek tarpukario, tiek pokario metais. Planuojama lankytojams demonstruoti ir grūdų malimo procesą, atskleisti malūno veikimo principą.

„Sustojo du automobiliai ,malūnas sukosi, buvo sekmadienis. Išlipo vienas vyras, įėjo į vidų, dairėsi, dairėsi, paskui aplink apėjo 5 kartus. Ir sako: „Tai kaip sukasi?“ Sakom, kad vėjas pučia ir sukasi. Jis sako: „Pasakykit teisybę, kaip čia yra“. Sakom: „Vėjas. O jis: „Ne, ne čia yra elektros variklis kur nors po grindimis“, – prisiminė E. Prascevičius.

Tikimasi, kad Kleboniškių malūno sparnai suksis jau po gero mėnesio. Jam rekonstruoti skirta beveik milijonas litų iš Europos Sąjungos fondų.