Pereiti į pagrindinį turinį

Šiaurės meno trienalėje – interaktyvi lietuvių kuratorių recenzija

2013-09-05 09:57
DMN inf.

Praėjusį savaitgalį Eskilstunos meno muziejuje Švedijoje, II Šiaurės meno trienalėje „Nordic Art Station“, lietuviai kuratoriai Ignas Kazakevičius ir Vidas Poškus pristatė estetikos bei informacinių technologijų junginį: informacinį meno terminalą, žaismingai apžvelgiantį Lietuvos šiuolaikinį meną ir šešiolika jo stereotipų – fenomenų bei menininkų.

Į Švediją iš Lietuvos nugabentas eksponatas – informacinis terminalas, visiškai toks, kokie pasitinka lankytojus įstaigose, bankuose, viešbučiuose bei oro uostose ir siūlo paspaudimu pasirinkti reikalingą paslaugą. „Meno terminalas“ suprogramuotas kaip informacinis žaidimas-klausimynas – jis kviečia pasiskaityti apie stereotipus bei šiems atstovaujančius menininkus, peržiūrėti jų kūrinius, atsakyti į susijusius klausimus ir keliauti prie kitos personalijos bei įvaizdžio. Anot kuratorių, vaizdžiai tariant, jis yra robotas-kiborgas, „estetinis terminatorius“, skatinantis interaktyviai pažinti meno istoriją.

Sulaukę trienalės organizatorių prašymo rekomenduoti renginiui kelis Lietuvos atstovus, kuratoriai pasiūlė visą „parodą parodoje“: jų sumanytas „Meno terminalas“ suteikia galimybę aprėpti plačias kūrėjų gretas ir, anot Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) direktoriaus I. Kazakevičiaus, yra tarsi netradiciniu būdu surašyta recenzija – kondensuotas kūrybos apibendrinimas, skirtas bet kokio kultūrinio bei meninio pasirengimo lankytojui.

Tandemo sprendimą įkvėpė trienalės tema – „Linksmoji melancholija“. V. Poškaus pastebėjimu, melancholija užkoduota lietuvių mentalitete, kuris šiuo požiūriu nesiskiria nuo skandinaviško-baltiško arealo kaimynų. „Oksimoronas „linksmoji melancholija“ lyg ir prieštarauja pats sau, tačiau paanalizavus aišku, kad jis ne iš piršto laužtas – juk ironija bei sarkazmas dažnai papildo melancholišką nuotaiką“, – sako V. Poškus. Tradicinį meno kūrinių eksponavimą kuratoriai pasiūlė keisti formule, kuri vizualiai išreiškia lietuviškąją melancholijos fenomeno versiją.

Ironiškus Lietuvos meno stereotipus – nuo rūpintojėlio iki traukinio, nuo linijos iki suknelės – „Meno terminale“ savo kūryba bei asmenybėmis įkūnija Žygimantas Augustinas, Jurga Barilaitė, Violeta Bubelytė, Henrikas Čerapas, Laura Garbštienė, Arūnas Gudaitis, Kristina Inčiūraitė, Giedrius Jonaitis, Patricija Jurkšaitytė, Linas Jusionis, Bronė Neverdauskienė, Eglė Rakauskaitė, Eglė Ridikaitė, Julijonas Urbonas, Mikalojus Povilas Vilutis bei Marius Zavadskis.

Šis menininkų sąrašas nėra baigtinis. Kuratoriai ketina tęsti projektą, rengti naujas „Meno terminalo“ programas, įvairiais aspektais analizuojančias Lietuvos menininkų kūrybą, ir pristatyti projektą bei temines parodas kitose meno erdvėse. 

Paroda Eskilstunos meno muziejuje vyks iki š. m. lapkričio 10 d. Tai – jau antroji šio muziejaus rengiama trienalė, šiemet aprėpianti Skandinavijos šalių, Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno aktualijas. KKKC su Eskilstunos meno muziejumi bendradarbiauja nuo 2009-ųjų.

Projektą „Meno terminalas“ finansuoja LR Kultūros rėmimo fondas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų