Tarp šiųmetinių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – aktorius Dainius Gavenonis, eseistė Giedra Radvilavičiūtė, skulptorius Vladas Urbanavičius.
V.Urbanavičius premiją komisijos sprendimu gaus už minties ir formos darną skulptūroje, D.Gavenonis – už šiuolaikinį teatrą kuriančią aktorinę kalbą, G.Radvilavičiūtė – už skvarbią visuomenės analizę ir eseistinių tekstų kokybę.
Premija už fundamentalius Lietuvos muzikos tyrimus skirta muzikologui Algirdui Jonui Ambrazui, už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą apdovanotas muzikas Leopoldas Digrys, grafikė Janina Grasilda Žilytė premiją gaus už aukštąją modernią kultūrą puoselėjančią dailę ir kultūrą vaikams.
Laureatus ketvirtadienį Kultūros ministerijoje paskelbė Nacionalinės meno ir kultūros premijos komisijos pirmininkas Leonidas Donskis. Šeši laureatai buvo atrinkti iš galutinio dvylikos kandidatų sąrašo.
L.Digriui ir J.G.Žilytei premijos, ant L.Donskio, skirtos už viso gyvenimo nuopelnus.
Komisijos vadovo teigimu, galutinio atsakymo, kokiais kriterijais vadovautis komisijai atrenkant laureatus, nėra, tačiau sprendžiant dėl premijų tenka „didžiulė atsakomybė išlaikyti visą kultūros panoramą“.
„Yra be galo sudėtinga, nes mes suprantame, kad nieko aukštesnio už Nacionalinę premija mūsų valstybėje nėra – aukščiau gali būti tik amžinybė, – skelbdamas laureatus sakė L.Donskis. – Darbas yra atliktas, aš prieš Dievą ir Tėvynę galiu pasakyti, kad mes turime šito aukšto titulo vertų žmonių sąrašą.“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis savo ruožtu teigė, kad atrinktiems kūrėjams „tenka atsakomybė gyventi, elgtis, kurti pagal aukščiausius kūrybinius standartus“.
Tarp atrinktų dvylikos kandidatų, pretendavusių į premiją, taip pat buvo rašytojas Vytautas Martinkus, kino operatorius Audrius Kemežys, knygų dailininkas Kęstutis Kasparavičius, aktorė Eglė Gabrėnaitė, vizualaus meno kūrėjas Raimundas Malašauskas bei džiazo trio – Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas teikia prezidentė Vasario 16-osios proga.
Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kiekvienos jų dydis – 30 tūkst. 400 eurų.
Naujausi komentarai